Agnė Kulitaitė: „Kaip mane popiežius savanaude vadino“

Sako, kai kas nors suerzina, prieš imantis bet kokio veiksmo, verta suskaičiuoti iki dešimties. Skaičiavau. Net ne iki šimto ar tūkstančio. Bet štai iš galvos niekaip neišeina per visus kanalus prieš maždaug kelis mėnesius nuskambėjęs popiežiaus pamokslas. Romietiškasis papa skėlė, kad nenorintieji vaikų, tačiau auginantys ir besirūpinantys naminiais gyvūnais, yra ne kas kita, kaip (reiktų šioje vietoje intensyvios būgnų muzikos) savanaudžiai, prarandantys žmogiškumą.

Turbūt net nereikia aiškinti, jog pasijutau asmeniškai įžeista. Tiesą sakant, tai užklupo toks giminės baliaus flashback‘as, kur užstalėje pareiškus, jog artimiausiu metu gimda reprodukciniams tikslams nesinaudosi, artimieji ima žvelgt į tave it į antikristą. Kažkodėl gi žmones vis dar smarkiai trigger‘ina, kad šioje žemelėje moteris gali matyti sau ir kitokį kelią, nei kuo greičiau prisigimdyti vaikučių, o paskui jais ir jų vaikais rūpintis iki grabo lentos. Ir vietoje to, kad savo nuomonę pasilaikytų sau, jaučia gi jie pareigą tą nesusipratusią vištelę pamokyti.

Žinoma, šešiais iš dešimties atvejų tas aiškintojas bus pats sau protingas vidutinio amžiaus paplavokas, būtinai bent kartą išsiskyręs ir visom žmonom prisiminimui palikęs minimum vieną savo ląstelių kratinį.