Laiku nesuvaldžiusi Baltijos valstybių, kaimynystėje Rusija bando užgniaužti demokratiją: Ukrainai yra pavojingesnių dalykų nei karas

Buvęs Amerikos pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT; 2005–2006), prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais (2018–2019) Johnas Boltonas verslo savaitraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje „Ar krizė Kazachstane reiškia Sovietų Sąjungos atgimimą?“ (01 10) teigia, jog rusų operacijos Moldovoje bei Kalnų Karabache (teritorija, dėl kurios kaunasi Armėnija ir Azerbaidžanas) be viso kito reiškia prastai maskuotą ekspedicinių karinių pajėgų naudojimą, Maskvai kurstant konfliktus buvusios SSRS teritorijose.

Šalims, kuriose tų konfliktų esama, sunku tikėtis Vakarų investicijų dėl politinių rizikų. Tikėtina, ši aplinkybė lemia jų integraciją į Rusijos imperiją.

Jau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmtakas bei krikštatėvis Borisas Jelcinas nelabai norėjo NATO plėtros. Bet rytų europiečiai bėgo „inkaruotis“ po Aljanso saugumo skėčiu. Dėl to paties – saugumo bei europietiško identiteto įtvirtinimo – stojo į Europos Sąjungą (ES).

Estijos prezidentas Lennartas-Georgas Meris (1992–2001) pokalbiuose su Amerikos partneriais sakė: į NATO mums reikia kuo greičiau, nes B. Jelcino periodas gali baigtis tuo, jog jį pakeisiantis vėl sieks įvirtinti Rusijos imperiją.

Kaip į vandenį žvelgė...