„Subombarduoti iki akmens amžiaus lygio“. Vietnamo, Serbijos ir Sirijos patirtis. Ar įmanomas toks scenarijus Lietuvoje?

Stebint šalies kaimynės ultrapatriotų pasisakymus įvairiuose forumuose, stebėtinai gerai jaučiama nuomonės dinamika, kuomet kalbame apie „karinį santykį“ su mumis, t. y. Lietuvos Respublika. Iki 2014-ųjų vyraujantis niekinantis požiūris apie „3 kareivius ant dviračių, su kuriais susitvarkytų net statybinis dalinys“, Lietuvai nuosekliai didinant savo gynybos finansavimą bei auginant pajėgumus, pamažu keitėsi. Kaimyninės šalies „sofos ekspertai“ pradėjo dėlioti „karo taktiką bei strategiją“ ir braižyti „puolimo kryptis“, kol galiausiai, Lietuvos kariuomenei tvirtėjant, nusprendė – „pulti nebūtina, šitą mažą pinčerį aštriais dantimis galima įveikti bombarduojant ir raketų smūgiais, net neįžengiant į priešišką teritoriją“.

Kaip politiškai galėtų atrodyti situacija, kuomet viena galingiausių pasaulio valstybių bombarduoja kitą, priklausančią vienareikšmiškai galingiausiai pasaulio karinei struktūrai, „ekspertai“ nedetalizuoja, todėl geriausiai, ką galime padaryti – pažvelgti į istorinius įvykius.