Kaip Lietuvą ir gyvenimą čia feisbuke nupasakoja kai kurie rusakalbiai lietuviai: ir juokinga, ir verčia sunerimti

Rusakalbiame lietuviškame feisbuko segmente yra du grupių tipai. Pirmasis – normalus. Ten daugiausia priaugintų blakstienų, Vatkino „kvartirnikų“, Belkino koncertų, pasivaikščiojimų su „Natalex“ įrašų, katinų, demotyvatorių, „mergaitės, darau „Oriflame“ užsakymą“, Georgijaus juostų ant avatarų, raudonų Mavrino kostiumai. Antrasis grupių tipas – pragariškas. Ten viskas daug įdomiau.

Prie pragariškų rusakalbių lietuviškojo segmento grupių feisbuke buvau prisijungęs tris kartus. Pirmą kartą tai buvo kažkokia Klaipėdos grupė, kurioje mane užblokavo po trečio mano komentaro (parašiau maždaug „Galima nesutikti su Lietuvos Prezidente, bet vadinti ją XXXXX nevalia, nes ji protingesnė – ji Prezidentė, o tu – „Maximos“ kasininkė“). Kitas kartas buvo daug sėkmingesnis – legendinėje grupėje „Rusiškai kalbantys klaipėdiečiai. Klaipėda rusiškai“ („Русскоговорящие Клайпеды. Клайпеда на русском!“) aš praleidau (jeigu neklystu) pasakiškus kelis mėnesius ir buvau išvytas visuotiniu grupės balsavimu, kurį surengė botai ir palaikė Rusijos Federacijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai. Tai įvyko kone per patį 2019 m. rinkimų kampanijos įkarštį. Kaip pasakytų Lietuvos rusakalbių kelrodė žvaigždė Dmitrijus Kiseliovas – „Sutapimas? Nemanau!“