Milda Matulaitytė-Feldhausen. Amerikiečiai ir šveicarai žagtelėtų, sužinoję, kad „dėl kapų lankymo“ turėjote du laisvadienius

Žinote, kokia yra mano, kaip jūsų skaitomiausios autorės, stipriausia pusė? Ogi – gebėjimas atsiminti. Ir kartu ir jums priminti. Na, kad ir praūžusias, pradundėjusias šventas Vėlines. Vėlinės ne šventos, sakote? Ot ir ne! Viskas, kas jums siejasi su numirėliais, yra šventa, todėl aš sieksiu, kad kitais metais Seime jie pakeistų ir įtvirtintų kitokį pavadinimą – o būtent – šv. Vėlinės.

Tačiau kol taip nutiks, o taip greičiausiai nutiks, nes čia jums ne kokios gėjų santuokos, kurių niekaip negalime įteisinti, tai va, kol taip nutiks, pasišnekėkime apie jūsų pinigus. Na, tiksliau, paskaičiuokime juos. Jums nepatinka, kai aš baudžiuosi skaičiuoti jūsų pinigus? O dar mažiau patinka prisiminti? Žinau, būtent todėl ir skaičiuosiu. Na, bet dabar apie Vėlines.

Šiemet tos jums šventosios šventės buvo įspūdingai ilgos. Tiek ilgos, kad jūs suspėtumėte ir trečios eilės pusseserės prosenelės kapus apžiūrėti. Betgi nežiūrėjote, šelmiai, jūs tų kapų, žinau tai aš, žinote tai ir jūs.