Kai po maždaug metų pandemijos pasiutpolkės atsirado pirmosios vakcinos, dalies visuomenės nuogąstavimus dar buvo galima suprasti. Taip, skiepas, nors ir kurtas šviesiausių planetos protų, buvo visiškai šviežias, tad nepatiklesniam žmogui pirmam jį išbandyti gal ir rodėsi kiek nejauku. Tad kol vieni (tarp jų ir aš) nekantriai laukė savosios eilės ar net suko galvą, kaip čia kokią lėtinę ligą pas šeimos gydytoją susiveikus, kad reikalus paspartintų, kiti gi kliovėsi principu „o aš palauksiu, pažiūrėsiu, kas bus kitiems“.

Palaukė. Pažiūrėjo. Kitiems nebuvo nieko. Pasiskiepijusieji, su „vienas iš milijono“ išimtimis, prasisuko be didesnių šalutinių poveikių, jiems neišaugo žvynai bei pelekai, stuburas netapo 5G ryšio antena, neėmė jie it musės negyvi kristi gatvėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės