Rusai prieš rusus Vakaruose: pastarieji nenori leisti oligarchams korupcija išteplioti demokratiją

Kol Kremlius pradėjęs nuo Baltarusijos mėgina tverti SSRS „koverį“ (tradiciškai išraiškingai vingri Aliaksandro Lukašenkos frazė po derybų su Vladimiru Putinu rugsėjo 9-ąją, jog Maskva ir Minskas nesvarsto Rusijos ir Baltarusijos politinės integracijos, bet „jei mums reikės, prie to grįšime“), reikšminga dalis rusų vietoj žūtbūt peršamo neoimperinio Edeno tikriausiai pagal sovietijos pavyzdį (kitokio prezidentas, išeivis iš sovietinių specialiųjų tarnybų, tiesiog nežino) renkasi gyvenimą ne tėvynėje, dažniau (nors nebūtinai) demokratijos pusėje.

Užsienyje reziduoja apie 31 milijoną rusų (vien valdant V. Putinui tėvynę paliko du milijonai), esama ir tezės, jog jie geba kurti pridėtinę vertę, pranokstančią gaminamą tėvynės su visais jos naudingais ištekliais.

Gal logiška, nes/kai bent į Vakarus paprastai vyksta talentingi – vien Silicio slėnyje reziduoja, taigi geba išgyventi apie 10 tūkstančių rusų.

Būtų keista, jei Kremlius šį faktą ignoruotų.

Ir neignoruoja, rusų diaspora virsta geopolitinės kovos lauku. Kremlius stengiasi – ir visai sėkmingai – kontroliuoti diasporą, kai naujoje šalyje įsikūrę žmonės siekia išsaugoti nacionalinį identitetą. Į pagalbą atskuba Maskvos emisarai su tokiomis programomis kaip „Didžioji Rusija“ ar „Didi ateitis“.