Nenumaldomas „geležinės uždangos“ ilgesys: augęs SSRS, nuo sovietiškumo visiškai išsivaduoti negali

Migrantų krizė Lietuvoje (nuo metų pradžios iki liepos 2-osios neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičius išaugo 20 kartų, lyginant su 2020-aisiais) provokuoja nuožmius ginčus socialiniuose tinkluose su (tradiciškai) savireklamos, demagogijos, manipuliavimo, sąskaitų suvedimo elementais ir net užuominomis apie politinę krizę.

Todėl – nebent kaip asociacija, gal net per atsieta. Tik priminimas, jog „Geležinės uždangos“ problematikai, kaip bet kuriai kitai temai, būdinga tradicija ir kad „...uždangos“ geismas gali turėti visokių, taip pat neįmanomų prognozuoti, pasekmių. 

Pradėti norisi kiek iš netikėtos pusės. Amerikos prezidento Joe Bideno susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Ženevoje oponentai į tezę, jog kažkas juk turi kalbėtis su Rusijos lyderiu, koks jis bebūtų, kai Rusija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pastovioji narė, atkakliai perklausia: kuriam galui? 

Jei JAV lyderis norėjo pasiųsti ženklą dėl agresyvios kontrahento politikos, galėjo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ar pasikviesti į Baltuosius rūmus baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskąją.