Švedai – atsipalaidavusių bepročių tauta, nedėvinti kaukių? Švedijoje dirbantis epidemiologas Kavaliūnas paaiškino, kaip tai veikia

Giliai įkvepiu vėsaus, kondicionierių filtruojamo oro Stokholmo Arlandos oro uoste. Tack, Sverige, jag är tillbaka. Arlandos kvapo, ko gero, nesumaišyčiau su jokiu kitu oro uostu, nors gana nemažai jų esu apskraidžiusi. Neskubėdama einu pasų kontrolės link. Dirbantis personalas oro uoste nedėvi jokių apsauginių kaukių, pirštinių ar apsauginių skydelių. Instinktyviai pasitaisau kaukę, kuri kelionės eigoje gerokai užkniso, spaudžia ir šiek tiek dusina. Aš ir vėl patekau į pasaulyje pagarsėjusią ir aršiai visokių heiterių pliekiamą ir trypiamą antikaukininkų šalį.

„Kaip jie taip gali, taigi nesaugu, nu visiški bepročiai“, – kvestionuojate ir galbūt pasąmoningai arba atvirai smerkiate jūs. Aš suprantu. Po lietuviško pandeminio paauklėjimo rimbu ir priverstinių draudimų bei ribojimų, Švedija atrodo kaip iškrypėliškai atsipalaidavusi bepročių tauta. Atstovaudama Švedijai (nes čia gyvenu), tokių komentarų per pandemiją girdėjau ne vieną. Laikui bėgant tiesiog pavargau atsišaudyti į panašius komentarus. Leiskite paaiškinti, kaip tai veikia.