Anksčiau to nebuvo ir gyvenome geriau: esame pasmerkti atsidurti akistatoje su savimi

Susitikau su draugu pakalbėti ir jis man sako: „Norėjau tau praeitą savaitę skambinti ir pasidalinti apie psichologiją. Man kilo mintis, kad šiais laikais žmonėms viskas paduota ant lėkštutės, viskas patogu, viskas daroma, kad būtų patogu. Ir jie, neturėdami ką veikti, susiduria akistatoje su savimi.“ Tai nuskambėjo kaip kažkoks pasipiktinimas žmogaus emocijomis, psichika. Nes senesniais laikais, jo manymu, buvo geriau, nebuvo kada rūpintis vidiniais reikalais.

Tai kaipgi yra iš tikrųjų?

Negaliu jam nepritarti, kad prieš kelis šimtmečius psichologinės ligos dažniausiai buvo buržuazijos liga. Netgi prieš 20 metų buvo manoma, kad depresija nėra liga, o išsigalvojimas, kurį griežtumu reikia išvaryti. Pamenu tokią poziciją mokykloje tarp mokytojų.

Nors sakoma, kad dabar gyvenimas sudėtingėja, bet tuo pačiu, manau, kad jis lengvėja, nes esame geriau apsirūpinę. Lengviau gauti maisto, drabužių, patogių gyvenimo sąlygų. Dabar žmogus daugiau gali būdamas vienas ir jam tiek nebūtinas pritapimas prie bendruomenės. Taip, tikrai, žmogus dabar yra daugiau akistatoje su savimi.