Kad ir koks kietas vairuotojas bebūtum, vis viena ateis laikas kai reikės vairą pakabinti ant vinies, dantis padėti ant naktinio staliuko, juodas klumpes įkišti į batų dėžė ir smėlio dėžėje su anūkais stumdyti vaikiškas mašinėles.
40 metų praleidęs trasose jau ruošiuosi pensijai – įkaliau vinį, prie lovos pastačiau naktinį staliuką, atlaisvinau vietą batų dėžėje klumpėms, sukaliau smėlio dėžę ir laukiu dienos kada praneš „Viskas gerbiamais, tu jau nebe mūsiškis, tu pensininkas“. Prieš rinkimus visi gražiai žadėjo orią senatvę, tai neiškentęs ir aš savo „trigrašį“ įkišau. Pasiūliau tiems kas mažai sirgo už sveikai atidirbtus metus po kelis eurus pridėti. Rašinį nusiunčiau delfio piliečiui, o konkretų pasiūlymą vyriausybei. Žiniasklaida paviešino ir sulaukiau įvairių vertinimų. Vieni skaitytojai įžvelgė diskriminaciją, kiti pelnytą įvertinimą, paprastai pasakius kiekvienas žiūrime iš savo varpinės. Kiek žmonių tiek varpinių, o valdiška tik viena ir... jūs nepatikėsite, gavau atsakymą ir iš jos.
Laba diena,
Dėkojame už pasiūlymą.
Kartu informuojame, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos dydis priklauso nuo asmens stažo ir uždarbio nuo kurio mokėtos įmokos Sodrai. Taigi, jei darbdavys nerūkančiam ir pan. asmeniui mokėjo didesnę algą, o tuo pačiu ir didesnes įmokas Sodrai, tai automatiškai atsispindi ir pensijos dydyje.
Pagarbiai
Stanislovas Valickas
Administravimo departamento
Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėjas
Sprendžiant iš atsakymo reikia mesti rūkyti ir smaugti darbdavį. Žmona paskaičius atsakymą pasakė „skęstančių gelbėjimas, pačių skęstančių reikalas“. Manau teisi mano brangioji. Prieš įstojant ir tik įstojus į ES visi ėmė kreditus, statė namus, sunkusis transportas vos spėjo suktis veždamas krovinius visomis kryptimis, maisto pramonė maitino tiek rytų tiek vakarų gyventojus, visi šventai tikėjo šviesia ateitimi Europos sąjungoje ir niekas per daug nesusimąstė apie pensijas. Deja, netrukus pasipylė krizės, įvairios sankcijos, skolos prislėgė daugelio pečius, pakoregavo šeimyninius biudžetus ir visi prisiminė kitą posakį – „jei pats savimi nepasirūpinsi, kitas niekas tavimi nepasirūpins“.
Kolegoms, kurių pajamų didesnę dalį sudaro dienpinigiai, patardavau nepravalgytus pinigus dėti į atskirą sąskaitą ir neimti iš jos be labai rimtos priežasties, o jei paėmė tai tuoj vėl atidėti. Neabejoju, kad likus iki pensijos dešimčiai metų , kas mėnesį atidėjus 150–200 eurų – pensijos pradžia tikrai bus linksmesnė. Kiek žinau daugelis taip ir daro, bet tam nepritaria valdžia – „kur jūsų patriotizmas, reikia daugiau uždirbti, daugiau mokėti mokesčių ir daugiau gausite senatvėje“ Puiku, bet kur rasti tuos geriau apmokamus darbus, kiek metų reikia dirbti kiek uždirbti, kad pensija būtų apie 1000 E. Juk ne visi gali dirbti seime, banke, ar būti turtingų įmonių vadovais. Taigi, realybė, bent šioje vietoje, neleidžia būtį patriotais.
Bankininkai gąsdina be naudos kaupiamų pinigų nuvertėjimu, infliacija. Siūlo patikėti santaupas įvairiems pensijų fondams, žada dividendus ir priedus prie senatvės pensijos. Gražiai skamba„ bet rizikinga ir nepatriotiška nes pelnas lieka užsienio bankui, o rimtam reikalui atsitikus niekas pinigų anksčiau sutarto termino neišduos. Teks iš to pačio banko imti vartojamąjį kreditą – „Monkės biznis“.
Taip ir blaškosi paprasti piliečiai. Kojinėje laikyti pavojinga, banke neekonomiška, fonduose, rizikinga o viską pravalgyti netoliaregiška.
Pagalvojau, o kodėl mūsų Sodrai neįkūrus savo fondo gražiu pavadinimu „Taupau sau – padedu kitiems“ ir „nepriglaudus“ piliečių santaupų ? Manau tai būtų ne ką mažesnės sumos nei dabar surenkami mokesčiai. Tomis sukauptomis lėšomis naudotųsi tik mūsų tautinė Sodra ir pagelbėtų tiems kuriems labiausiai reikia. Fondas „Taupau sau – padedu kitiems“, piliečiui paprašius, vienos – dviejų dienų bėgyje , gražintų visus ar pervestų prašomą sumą pinigų į kasdien naudojamą sąskaitą. Valstybė apdraustų įneštus pinigus, o piliečiui einant į pensiją iš paskutinių penkių metų santaupų išvestų vidurkį ir išmokėtų dividendus kurie padengtų infliaciją. Jei tai būtų įmanoma – žmonių pinigai netrūnytų kojinėse, negulėtų bankuose, o Sodra turėtų papildomų lėšų.
Nesuvaldžiau ir tą pasiūlymą nusiunčiau prezidento kanceliarijai ir vėl, net nepatikėjau, gavau atsakymą. Savo idėja ir prezidentūros atsakymu pasidalinau su pačiu protingiausiu žmogumi – žmona.
Gerbiamasis Kęstuti Grubliauskai,
Su Jūsų 2020 m. lapkričio 19 d. kreipimusi „Pasiūlymas gerovės valstybės kūrimui“, gautu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, yra susipažinta.
Dėkojame už Jūsų kreipimąsi ir teikiamus siūlymus.
Pagarbiai
Rugilė JONYKAITĖ
Asmenų aptarnavimo skyriaus vyresnioji specialistė
Paskaitė.
– „Utopija“, – atsakė žmona ramiai ir pridūrė.
„Gavome iš valstybės gražų įvardijimą – Senjorai – ir džiaukimės juo.“
Gal ir teisi brangioji. Beje , kodėl senjorai. Juk tai nelietuviškas žodis. Galėtų lietuvybės sergėtojai rasti gražų lietuvišką žodelį, atitinkantį mūsų pensininkų realų statusą visuomenėje.
Kita vertus, vadinkite kaip norite, tik vykdykite pažadus – suteikite galimybę senatvėje oriai patinginiauti ir gražiai numirti.
