Bet, užuot atnešęs šlovę, šis užsakymas siuvyklai vos nekainavo bankroto.
XXX
Prieš keletą metų Lietuvoje pasirodžiusioje mano knygoje „Stilingi egoistai“ viename skyriuje rašiau apie „kieto vyro“ stilių. Jis yra atvirkščiai proporcingas italų „nekietų“ vyrų elegancijai. Pernelyg laisvi patogūs sportiško stiliaus drabužiai niekaip negalėtų atsidurti maschio italiano spintoje dėl vienos priežasties – nes po jais slėptų savimi nepasitikinčią asmenybę.
Knygoje rašiau, jog atrodyti „kietam“ yra ne kas kita, kaip bandymas užtušuoti nevisavertiškumo kompleksą, atrodant didesniam, stipresniam, platesniam, ilgesniam, o rezultatas išeina atvirkščias. „Itališkumą“ spinduliuojančiam Apeninų pusiasalio vyrui, pasaulyje užsikariavusiam galantiško grakštaus ir patrauklaus partnerio įvaizdį, kuria rūbai, pasiūti tiesiog būtent jo figūrai.
Matyt, nevisavertiškumo kompleksas paskatino tuometinį JAV Baltųjų rūmų vadovą pareikšti nepasitenkinimą jam pasiūtais marškiniais. Apie jo pernelyg narcisistinį požiūrį į patį save yra ne kartą kalbėjusi D. Trumpo dukterėčia Mary Trump. Jos pastebėjimas, kad stipriausiam Amerikos vyrui „per daug niekada negana“, iš tiesų pasiteisino ir ne kartą lyg yla išlindo iš maišo.
Į Apulijos sartoria (liet. ateljė, siuvykla) atkeliavo laiškas su įsakymu marškinius pasiūti iš naujo pagal amerikietišką modelį taglia drop 4.
Angelo Inglese prisimena, kai iki inauguracijos tebuvo likusios kelios dienos, Donaldas Trumpas reikalavo marškinius pailginti ir paplatinti, mat jie buvo nepatogūs.
Nuo 1955 metų puikiai veikianti ir klientų visame pasaulyje neatsiginanti sartoria (liet. ateljė, siuvykla) „G. Inglese“, įsikūrusi Apulijos Taranto provincijos Džinosos miesto centre, visai rimtai rizikavo užsidaryti. Pirmiausia todėl, kad dėl vieno vienintelio kliento sukelto skandalo blogai pasijuto pats stilistas. Antra – rizikavo, kad nepatenkintas klientas be skrupulų grąžins atgal visus jo paties pageidavimu užsakytus aukščiausios kokybės balto poplino marškinius. Trečia – garsas apie nesėkmę galėjo atbaidyti ilgamečius klientus. Tai – įtakingiausi pasaulio vyrai, Anglijos karališkosios giminės stiprioji lytis, įskaitant princą Williamą, Japonijos premjerą, verslo magnatus, diplomatus ir ministrus iš viso pasaulio.
Į Apulijos sartoria amerikietį Donaldą Trumpą atvedė prezidento širdies draugas ir reikalų patikėtinis, reklamos kampanija internete besirūpinantis italas Giorgio Guido Lombardi. Stambus nekilnojamo turto magnatas devintojo dešimtmečio pradžioje emigravęs į Niujorką daug metų rūpinosi ne tik „Trumpo bokšto“ (Trump Tower) interjero įvaizdžiu, bet ir prezidento vizitais po pasaulį ir Italiją. Giorgio Guido Lombardi žinojo apie Donaldo Trumpo draugystę su garsiu italų kilmės amerikiečių aktoriumi ir dainininku Deanu Martinu, kurio kino juostą ir pasaulį apsvaiginusį šlagerį „That’s Amore“ (liet. „Tai – meilė“) girdėjo prezidentą ne kartą niūniuojant sau po nosimi.
Giorgio Lombardi nusprendė, jog prezidento eleganciją užtikrins „G. Inglese“ siuvykla, mat Angelo tėvas, kurio siuvykla garsėjo kaip viena garsiausių Italijoje, puikiai išmanė Holivudo vyrų stilių. Baltais itin elegantiškais šios ateljė marškiniais kino filmuose vilkėjo ir D. Trumpo įkvėpėjas Deanas Martinas. Balti kaip sniegas marškiniai ant dainininko kūno tiesiog spinduliavo itališka elegancija, atskleisdami vyro itališkąsias šaknis.
Savo knygoje „Stilingi egoistai“ pasakoju, kaip drabužiai pagal matmenis yra siuvami Italijoje.
Paprastai siuvėjas nepasitiki jam atsiųstais matmenimis. Kadangi garsenybės ne visada gali in persona (liet. asmeniškai) prisistatyti į siuvyklą, todėl siuvėjas pageidauja jam atgabenti manekeną. Ne, ne iš plastiko, tai – audiniu dengtas muliažas, pagamintas pagal kliento matmenis. Tokių šimtus matėme ir mūsų siuvyklose, tik muliažai būdavo gaminami pagal klasikinių dydžių standartus. Tuo ir skiriasi italų siuvėjų sartoriale (liet. pagaminti siuvykloje) kūriniai. Tik gavęs tokį muliažą siuvėjas pradeda kirpti audinį.
Vėliau tiesiog ant muliažo vyksta sudėtingas procesas, vadinamas arte delle mani (liet. rankų darbo menas). Kiekviena menkiausia raukšlelė sukabinama adatėlėmis, ir drabužis tarsi antroji oda prilimpa prie modelio kūno. Štai kodėl jis atrodo tobulai pasiūtas, nes tikras maestro (liet. meistras, kūrėjas) gali valandų valandas modeliuoti siūles taip, kad jos nevisiškai gražias kūno vietas arba net didelius trūkumus niveliuotų, išryškindamos privalumus. Neapolyje – vyriškų poplino marškinių „pagal matmenis“ karalystėje – tai vadinama alta sartoria (liet. aukštasis siuvimas), Romoje tokie kūriniai vadinami altamoda (liet. aukštoji mada).
Pati esu turėjusi reikalų su aukštosios mados meistrais, siūdamasi aukštosios mados sukneles sartoria (liet. aukštosios mados ateljė). Dalyvaudama kaip akredituota žurnalistė mados savaitės „AltaRoma“ renginiuose privalau dėvėti ne masinės gamybos drabužius. Kadangi nereikėjo gaminti mano figūros muliažo, nes gyvenu Romoje ir galiu atvykti matuotis, sužinojau, kiek vis dėlto reikia kantrybės, kad drabužis mane paverstų tobulų formų manekene. Bet ko tik nepadarysi dėl elegancijos. Mane įkvėpdavo ir tai, jog aukštosios mados ateljė matydavau muliažus su garsenybių vardais ant metalo lentelės: Sophia Loren, Gina Lollobrigida, Claudia Cardinale, Monica Bellucci, Sharon Stone, Ornella Muti ir t. t.
Yra pasaulyje tam tikra kategorija vyrų, kurie psichologiškai netoleruoja masinės gamybos marškinių. Jie vilki tik išskirtinės elegancijos camicia su misura (liet. marškiniai), pasiūtus pagal individualius matmenis. Ši tradicija gimė ir neprarado savo įvaizdžio pasaulyje ištisus šimtą metų.
Įdomu ir tai, jog šį stilių pripažįsta ir kai kurie Italijos eleganciją išmanantys Lietuvos vyrai. Su keletu jų teko bendrauti Neapolyje, kuriant drabužių kolekciją „pagal matmenis“. Neapolio sarto (liet. siuvėjai) marškinius siuva taip, kad jie atrodo tarsi nulieti ant kūno ir kartu paslepia visus figūros trūkumus. Šiems Lietuvos vyrams matuojant marškinius neliko abejonių, jog diktuoti tokiems siuvėjams reikštų mesti akmenį į savo parties daržą.
Marškinių su misura (it. pagal matmenis) kūrėjas pats yra diktatorius. Marškiniai vyrams pagal matmenis – sena itališka mados tradicija, kurią žino visas pasaulis. Garsus rašytojas amerikietis Francis Scottas Fitzgeraldas savo knygoje „Švelni naktis“ detaliai aprašo, kad kiekvienas Žydrojo Kranto Rivjeros milijonierius atrasdavo laiko ir kantrybės nuvykti į marškinių ateljė, kurioje italų siuvėjas „kankindavo“ jį gerą valandą preciziškai rašydamas į bloknotą paslaptingus, tik jam vienam suprantamus skaičius.
Su Apulijos Džinosos ateljė „G. Inglese“ aukštosios mados kūrėju Angelo Inglese esu ne kartą susitikusi Florencijos „Pitti Uomo“ vyrų mados savaitės renginiuose. Jo stendas – vienas įspūdingiausių. Nes klientų ratas – internacionalinis.
Italijos interneto dienraščiui A. Inglese papasakojo, jog nesitikėjo iš Donaldo Trumpo tokios reakcijos. Bet, reikia manyti, jog kitokiais grožio kanonais savo garderobą puoselėjęs prezidentas inauguracijai užsakytus marškinius apsivilkęs greičiausiai pasijuto nebe „kietas“, o trapus italas. Jis pasijuto scomodo (liet. nepatogiai).
Angelo Inglese siuvyklai kontrolinius marškinius Donaldo Trumpo pasiuntinys grąžino atgal, reikalaudamas juos paplatinti ir pailginti.
Gavęs poplino marškinių užsakymą iš Baltųjų rūmų, Italijos stilistas Angelo Inglese pasijuto tarsi devintame danguje. Kokia garbė ir kokios įplaukos, juk vienų marškinių kaina – apie 500 eurų. Ir štai – skandalas, jo stilius netiko. Tačiau italas nebūtų italas: prisiminęs, kaip jo tėvas rengė Holivudo vyrus, Apulijos siuvėjas nusprendė panaudoti tėvo kortą.
Vadovaudamasis auksine taisykle, kad klientas visada teisus, siuvėjas iš naujo sukirpo marškinius. Tačiau šį kartą nedarė klaidos – nesiuntė jų supakuotų, kaip paprastai elgdavosi su kitais savo VIP klientais. Stilistas paliko keletą nesutvirtintų siūlių, kurias pasiūlė pats sutvarkyti vietoje. Panašiai, kaip tokio pobūdžio problemą išsprendė Renesanso epochos genijus Michelangelo, – savo skulptūrą pakoregavo užsakovo pontifiko akivaizdoje. Siuvėjas iš Apulijos atsigabeno į D. Trumpo drabužinę Deano Martino muliažą, kurį aprengė prezidento akivaizdoje inauguracijai skirtais „Donald Trump“ marškiniais.
Tiesiog ant muliažo aprengto modelio lelijos žiedo principu įsiuvo perlamutrines itališkas sagutes specialiu, tik Italijos siuvyklose naudojamu šilko tvilo siūlu, teiraudamasis, kiek centimetrų reikia paplatinti dar neužbaigtas rankomis siūti siūles.
Angelo Inglese pasakoja, kaip jam plakė širdis laukiant, kol jo planas pasieks tikslą. Ilgai neteko užtrukti, kol Donaldas Trumpas pastebėjo, jog muliažas yra ne jo, o garsiojo Deano Martino. Abiejų – Donaldo ir Deano – ūgis tesiskyrė dviem centimetrais.
Italų nekilnojamojo turto magnatas G. G. Lombardi, stebintis matavimosi procesą, kartu su siuvėju įkyriai siūlė prezidentui pailginti ir paplatinti jo marškinius, kaip siūlo stilius all’americana. Juk jie pirmiausia privalo būti patogūs, kaip vos prieš kelias dienas sakė pats D. Trumpas.
Tačiau nuo muliažo nurengęs marškinius ir jais apsivilkęs tuometinis galingiausias Amerikos vyras nieko nenorėjo girdėti. Išdidžiai pakėlęs rankas į viršų parodė, jog marškiniai pasiūti meistriškai, jis jaučiasi komfortabiliai.
Italai – puikūs psichologai, o ypač – kūrėjai. Iki inauguracijos Baltuosiuose rūmuose buvo likusios vos kelios valandos, kol likusią prezidento garderobo kolekcijos dalį stilistas A. Inglese pabaigė rankomis siūti savo viešbučio kambaryje.
Kaip teigė internetiniam dienraščiui Apulijos meistras, tai buvo ir viena didžiausių siuvėjo karjeros pergalių. Nes ne siuvėjas, o D. Trumpas pakluso itališkajai elegancijai.
J. J.
