Šie metai Neringos miestui kaip reta buvo sėkmingi, nors pasiekimais lobistinėje veikloje Nida garsėjo ir anksčiau. Praėjusį penktadienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, jog išteisinti visi kaltinamieji byloje dėl leidimų transporto priemonėmis persikelti keltu per Kuršių marias suklastojimo, fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymo ir, pasinaudojus neteisėtai įgytais leidimais – nesumokėjus AB „Smiltynės perkėlai“ (SP) trečdalio milijono eurų. Teismo nuosprendyje sakoma, kad Neringoje registruota įmonė inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis transporto priemonėms. Dėl niuansų teismas ieškovei – Susisiekimo ministerijai – patarė aiškintis civiline tvarka. Teisėjų kolegija teisi – sutartis atitinka tuo metu galiojusią tvarką. Kaip ir socialinio būsto Neringoje nuomos atveju. Perfrazuojant klasiką – jie nekalti, teisinė aplinka kalta.
Tik vienas procentas „Smiltynės perkėlos“ akcinio kapitalo priklauso smulkiesiems akcininkams. Visos kitos akcijos priklauso valstybei. Už kiekvieną „nemokamai“ perkeltą automobilį perkėlai sumoka Lietuvos automobilių kelių direkcija, taigi – Lietuvos mokesčių mokėtojai. Po 2 mln. kasmet. „Nemokamo“ kėlimo per marias, kaip ir nemokamo sūrio, nėra. Taigi Neringa jau nebe pirmą dešimtmetį yra sustygavusi puikiai veikiančią „crowdfunding‘o“ schemą. Jei kasmet Neringos miesto gerovei solidariai skiriame du milijonus, kodėl reikėtų bylinėtis dėl kažkokių 300 tūkst.?
Tai – tik pinigai. Dar yra ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Į šitą parką 2015 m. perkelta 637 tūkst. automobilių, 2019 m. – jau 750 tūkst. SP prognozuoja, kad automobilių bus perkeliama daugiau. Praėjusiais metais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą prašydami sukurti specialų Kuršių nerijai, kaip UNESCO saugomai teritorijai, skirtą įstatymą. Toks įstatymas turėtų numatyti adekvataus finansavimo schemą ir, anot kai kurių komentatorių, suderinti vietos gyventojų, turistų ir gamtos interesus. Tai nėra lengva, nes situacija primena Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį. Gamtai būtų geriausia, jei neliktų nei vietinių gyventojų, nei turistų. Turistai nori daryti tai, ko įsigeidžia ir dar už tai nenori mokėti. Vietiniams gyventojams reikia, kad turistai tvarkingai suneštų pinigus ir nesipainiotų po kojomis.
Įprastai vietos gyventojams ir turistams bet kokios gamtosaugos priemonės sukelia isterijos priepuolius, nes trukdo statyti skulptūras kopose ir smagintis čiuožiant nuo jų. Ne tik Neringoje. Gal todėl JAV nacionalinių parkų reindžeriai vaikšto ginkluoti. Neteko girdėti apie šio Kuršių nerijos įstatymo likimą. Tiesa, šią vasarą grupė Seimo narių inicijavo Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas, kuriomis siūloma specialiąsias tarnybas ir vietinius gyventojus įleisti į keltą pirmumo tvarka.
Aišku, būtų patikimiau, jei pirmumo teisė ir teisė į „nemokamą“ keltą Neringos gyventojams būtų įrašytos į Konstituciją, tačiau čia jau reikės referendumo. Seimo narių iniciatyva dar yra žavi tuo, kad tokios išimtys tik skatina automobilių eismą nacionalinio parko teritorijoje, nors kai kurie pataisų iniciatoriai galvą guldo už „žalias“ idėjas.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma vieną procentą nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias tarifo kainos skirti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Nuo 5 mln. Eur SP pajamų tai būtų 50 tūkst. Eur, bet tai būtų jau trečias mokestis paprastam mirtingajam susiruošus į Neringą. Perkėla tikrai kompensuos savo kaštus integruodama naująją prievolę į bilieto kainą. Taigi mokėsime už bilietą, už parką ir dar – vietinę Neringos savivaldybės rinkliavą, į kurią transformavosi buvęs ekologinis mokestis. Prieš kelerius metus analogišką rinkliavą pabandė įvesti Palanga, tačiau jos iniciatyva buvo su baisiu triukšmu sumalta į miltus. Palangai lobizmo plėšiniuose dar teks paplušėti, tačiau precedentas yra. Grįžtant prie Kuršių nerijos nacionalinio parko –pareigūnai Karaliaučiaus srityje šaiposi, kad ekologinė situacija Rusijos kontroliuojamoje nerijos dalyje šiandien geresnė, negu pas mus. Kažin ar gali būti kitaip: du milijonai lankytojų ir du trečdaliai milijono automobilių kasmet. Plius „Grigeo“ ir visa tai, ką atplukdo Nemunas.
Neringos savivaldybė puikiausiai žino, ką reikėtų daryti, tačiau dėl įvairių priežasčių arba nenori, arba negali. Stato aerodromus, nes Nidos politiniam elitui tikriausiai mieli „dubajiški“ viešbučiai, o ne samanotos gryčios. Aerodromo atveju visa Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija turėjo kryžiumi atsigulti ant aerodromo pakilimo tako. Neatsigulė. Matyt, nori būti vieninteliu nacionaliniu parku regione, kuriame įrengtas aerodromas. Siekiant permainų reikia matyti pasaulį kitu kampu. Kiekvienas automobilis palieka pėdsaką. 750 tūkstančių automobilių palieka gilų pėdsaką. Kol kas pastangos sustabdyti šį srautą – bevaisės. Kažin ar gali būti kitaip, jei ne mažiau trečdalio šio skaičiaus – Neringos gyventojų kelionės, už kurias primokame mes visi.
Antra, nuo masinio turizmo reikia pereiti prie kokybiškesnio turistinio produkto. Ši tendencija yra Europos turizmo pramonės norma, nors lengviau deklaruoti, nei padaryti. Kuršių nerijos nacionalinio parko garbei reikia pripažinti, kad jie eina šiuo keliu, tačiau Neringos gyventojams sezono metu reikia užpildyti nuomojamo socialinio ir privataus būsto kvadratinius metrus.
O paskui yra paprastų sprendinių sąrašas. Neturėtų likti nei „nemokamo“ automobilių kilnojimo, nei „eilių be eilės“. Jau vien dėl to, kad tokia įteisinta tvarka niekaip neinspiruoja Nidos politikų kažką keisti. Vietinė rinkliava patiktų visiems kurortams ir Neringa neturėtų būti išimtimi. Kita vertus, šią rinkliavą būtų galima integruoti į bilieto kelto kainą ir ne vieną, o bent jau dešimt procentų perkėlos pajamų skirti nacionalinio parko reikmėms. Na, kaip bažnyčiai. Neringos savivaldybė sutaupytų ant rinkliavos administravimo kaštų, o poilsiautojui pakeliui į Nidą nebereikėtų stoviniuoti Alksnynėje.
Dabartinę dviejų milijonų kompensaciją reikėtų skirti ekologiškam visuomeniniam transportui. Už tuos pinigus visus Neringos gyventojus kaip Taline galima būtų vežioti nemokamai – sutaupytų ir ant benzino, ir ant automobilių amortizacijos kaštų, jei jau mes išskiriame Neringos miestą kaip socialinės katastrofos zoną ir matome reikalą papildomai finansuoti. Yra nemažai Lietuvoje miestelių, kurie labiau nei Nida primena socialinės katastrofos zonas.
Perlipti į autobusą iš savo automobilio yra stresas, tačiau Neringos savivaldybė galėtų panaudoti savo lobistinį potencialą kuriant naujas darbo vietas Neringoje, teikiant kokybiškas paslaugas gyventojams, kad važinėjimo į Klaipėdą poreikis dramatiškai sumažėtų.
Tiek Klaipėdos miesto, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko planuose yra numatyta trečioji perkėla, kuri kurortinio sezono turėtų sujungti Smeltės pusiasalį žemyno krante su nerija ties Alksnyne. Neringos gyventojams sutrumpėtų kelionė iki kelto, Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams atitektų devyni Kuršių nerijos kilometrai be automobilių. Poilsiautojai iš Smeltės pietiniu Klaipėdos aplinkkeliu išvažiuotų tiesiai į autostradą neužtvindydami miesto, iš Smeltės pusiasalio laivu per valandą laivu įmanoma pasiekti Juodkrantę, taigi dalis automobilių galėtų likti žemyno krante. Viename iš Neringos mero metinių pranešimų minima, kad keleiviniais laivais iš Nemuno deltos ir Drevernos per vasarą kėlėsi 10 tūkstančių poilsiautojų. Nuo dviejų milijonų nacionalinio parko lankytojų tai – menka dalis.
Yra ir išmanesnių būdų. Buvo ir Savivaldybės projektas – akumuliuoti mažesnes krovinių siuntas ir vežti vienu automobiliu, tačiau neteko girdėti, kad ši naujovė būtų prigijusi. Ir natūralu: kodėl reikia apsunkinti logistiką, kai kelto kaštus kompensuoja? Mėlynosios ir žaliosios ekonomikų laikais galėtų atsirasti krovininis keltas, nes didžiausi žmonių ir krovinių srautai Nidos kelyje akumuliuojasi šiltuoju metu laiku.
Veiksmų planas tikriausiai gali būti ir kitoks, tačiau dėl vieno dalyko tikriausiai neverta ginčytis –Kuršių nerijos kaip kurorto patrauklumas ir jų gyventojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pavyks išsaugoti nacionalinį parką. Jei nepavyks – atsiras pasiturinčių senjorų urbanizuota teritorija. Beje, tai taip pat tendencija Europoje.
