Per istorinius 1980 metų Prezidento rinkimų debatus su Jimmy Carteriu Ronaldas Reiganas paklausė „Ar jūs esate labiau pasiturintis negu prieš ketverius metus“? Tuometinis Prezidentas J.Carteris atsakė – „ne“, jo kampanija sugriuvo ir Reiganas iškovojo netikėtą pergalę. Nuo tada šį klausimą užduoda dauguma JAV rinkimų dalyvių – ekonominė padėtis lemia rinkimų rezultatus. Ir jei šio klausimo Donaldas Trumpas būtų paklausęs sausį – atsakymas būtų – „taip“.
Dar šių metų žiemą JAV Prezidentas buvo pasirengęs didelei pergalei. Visą jo kadenciją persekiojęs specialiojo prokuroro Roberto Mullerio tyrimas pasibaigė be aiškių rezultatų. Desperatiškas Demokratų partijos bandymas inicijuoti jam apkaltą dėl pokalbio su Ukrainos Prezidentu Vladimiru Zelenskiu pasibaigė prognozuota nesėkme – demokratai laimėjo jų kontroliuojamo Kongreso balsavimą, o Senatas balsavo pagal partines nuostatas ir Donaldas Trumpas vėl triumfavo. Akcijų kainos mušė rekordus, o nedarbas artėjo prie istorinio minimumo. Demokratų pirminiai rinkimai, kuriuose oponentai rinkosi kandidatą, kuris turi daugiausia šansų susigrumti su charizmatišku milijonieriumi neįkvėpė ir atrodė, kad juos laimės toli nuo amerikietiško centro nutolusių pažiūrų atstovai – socialistu save vadinantis Bernie Sandersas arba liberali Masačusetso profesorė ir vartotojų teisių gynėja Elizabeth Warren. Donaldas Trumpas į valdžią atėjo į savo pusę patraukęs konservatyvius darbininkų klasės rinkėjus Vidurio vakaruose – Mičigane, Pensilvanijoje, Viskonsine, Ohajuje ir respublikonai buvo tikri, jog šie rinksis Trumpą, o ne akivaizdžius kairiuosius.
Tačiau JAV politika, ir normaliais laikais nepaprastai dinamiška, šiemet tapo per greita net ir patiems amerikiečiams. Mirtinas virusas nusinešęs šimtų tūkstančių gyvybes, didžiulis nedarbas, rasizmo inicijuotos riaušės didžiųjų miestų gatvėse ir nesuskaičiuojami skandalai iš esmės pakeitė šalies politinį gyvenimą. Trumpo koalicija pradėjo aižėti – tarp demokratų ir respublikonų pasidalinusioje šalyje dauguma neigiamai įvertino jo veiklą stabdant (o dažniau neigiant) koronavirusą ir jo oponentas – nuosaikus, nors kiek ir nuobodokas, politikos veteranas Joe Bidenas pradėjo pirmauti ne tik šalies mąsto apklausose bet ir pagrindinėse valstijoje, kurias prieš ketverius metus laimėjo jo oponentas. Net atsargaus sociologo ir duomenų analitiko Nate Silver tinklapis „Fivethirtyeight“ (praėjusiuose rinkimuose jis vienintelis išdrįso abejoti neginčijama Hillary Clinton pergale) duoda tik 10 procentų tikimybę, kad milijonierius išsaugos postą.
Apklausos sako, kad nuo Trumpo nusigrįžo dalis jo pergalę lėmusių rinkėjų – pirmiausia tie, kurie rūpinasi sveikata. Pirmiausia – priemiesčiuose gyvenančios viduriniosios klasės moterys, kurių dauguma prieš ketverius metus pasirinko jį, o ne Hillary Clinton. Taip pat – dažniausiai už respublikonus balsuojantys vyresnio amžiaus rinkėjai. Nedarbui po karantino šoktelėjus iki 13,3 procentų – aukščiau nei per ekonominę krizę – Respublikonų Prezidento populiarumas taip pat susvyravo ir tarp darbininkų. Trumpo kampanija populiarumą mėgino atgauti mėgindama nukreipti visuomenės dėmesį nuo COVID-19 į Joe Bideną, tačiau šios pastangos virto į dulkes, kai stebint kvapą užgniaužusiai šaliai užsikrėtusį Prezidentą kariuomenės malūnsparnis nuskraidino į Walter Reid ligoninę. Nors eksperimentiniais vaistais gydytas 74 metų politikas greitai atsigavo ir sugrįžo į rinkimų trasą, ši tema užgožė visus kitus skandalus.
Buvusio Niujorko mero ir seno Donaldo Trumpo draugas Rudy Giulliani mėgino atkreipti dėmesį į Joe Bideno sūnaus Hunterio Bideno veiklą Ukrainoje ir Kinijoje. Tačiau jo pateikta medžiaga apie neva kompiuterių parduotuvėje aptiktą buvusio JAV viceprezidento sūnaus kompiuterio diską žiniasklaidoje plačiai nenuskambėjo, o abejodami informacijos autentiškumu Facebook ir Twitter savo vartotojams uždraudė ja dalintis. Be to, į šiuos skandalus demokratai turėjo savo atsakymą – New York Times paskelbė Prezidento finansinius dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad Donaldas Trumpas nėra toks turtingas kaip giriasi, turi banko sąskaitą Kinijoje ir svarbiausia – JAV sumokėjo vos 715 dolerių mokesčių per paskutinis kelis metus, o Kinijoje – daugiau nei 189 000.
Nepalankias aplinkybes, regis, jaučia ir paprastai savim neabejojantis JAV lyderis. Jo ilguose mitingų monologuose neseniai pradėjo atsirasti tiesioginiai kvietimai: „priemiesčių moterys, mylėkite mane“, o viename pasirodyme Donaldas Trumpas net tiesiai paklausė – įsivaizduokite kaip man jaustis jei pralaimėsiu pačiam blogiausiam kandidatui? Gal man reikės emigruoti? Minia prapliupo švilpimu.
Ir tai yra įprasta. Dauguma jo rėmėjų išlieka optimistais ir yra tikri, kad jų lyderis ir vėl visiems netikėtai laimės. Trumpo rinkimų kampanijos mitingai ir susitikimai su rinkėjais lūžta nuo žmonių, internete siaučia jį palaikantys troliai, o net dalis politikos mokslininkų atsisako prognozuoti rinkimų rezultatus. Ir net pačiose apklausose, kuriose sako, kad balsuos už Joe Bideną, dauguma amerikiečių mano, jog laimės Donaldas Trumpas. Kodėl?
1. Donaldo Trumpo rėmėjai ir jų priešininkai gerai prisimena 2016 metus. Dauguma priešrinkiminių apklausų skelbė apie istorinę Hillary Clinton pergalę. Nacionaliniu mastu jos pasitvirtino – už buvusią valstybės sekretorę tuomet balsavo daugiau žmonių nei už jos varžovą, tačiau atskirose valstijose, kurios ir lemia kas bus išrinktas Prezidentu, jos klydo žiauriai. Tarkime Mičigano valstiją Trumpas prieš ketverius metus laimėjo surinkęs beveik 7 procentais daugiau nei jam rodė apklausos, o Ohajo – beveik 10 procentų. Bendrai visoje šalyje Trumpas prieš ketverius metus surinko daugiau balsų negu buvo sakoma, o visa milijoninė JAV politinių tyrimų rinka prarado pasitikėjimą. Vėliau sociologų daryti tyrimai, regis, atskleidė tokios klaidos priežastis – taupydami pinigus tyrėjai apklausė pernelyg mažai žmonių iš mažiausių pajamų bei gyvenančių kaime kategorijos, be to tyrimai nespėjo sureaguoti į paskutinių dviejų priešrinkiminių savaičių įvykius – pakilusias sveikatos apsaugos išmokas ir FTB pradėtą Clinton elektroninio pašto naudojimo tyrimą. Sociologai reabilitavosi tiksliai nuspėję 2018 metų JAV vidurio kadencijos rinkimus, tačiau daugeliui jų prognozės atrodo nepatikimos. Apskritai skaitmeniniais laikais apklausėjai išgyvena sunkius laikus (prisiminkime kad ir nesenus mūsų rinkimus) ir didelės klaidos tikimybė išlieka didelė.
2. Trumpo magija. 2016 metais Trumpas sugebėjo laimėti pritraukęs dalį nebalsuojančių rinkėjų bei patraukęs konservatyvius demokratų partiją rėmusius darbininkus. Respublikonai sako, kad dalis šių žmonių ir toliau slapčia remia nuolat kritikuojamą Prezidentą, tačiau bijo apie tai prisipažinti kitiems ir apklausose sakosi balsuosią už demokratą. Nors šį argumentą tarsi ir paneigia didžiulės labai atvirų ir išdidžių Trumpo rėmėjų minios jo mitinguose bei eitynėse, tyrėjai tokių drovių balsuotojų taip pat neranda, tačiau tikinčių tokia milijonieriaus magija netrūksta.
3. Tiesioginis darbas. Joe Bideno štabas neseniai sulaukė kritikos pažeidžiant koronaviruso saugos taisykles, kai pradėjo siųsti savanorius belstis į rinkėjų duris. Tačiau Donaldo Trumpo kampanija to niekada nebuvo nustojusi daryti. Politiniai technologai tiesioginius susitikimus su rinkėjais laiko pačia efektyviausia priemone balsavimo aktyvumo skatinimui – savanoriai eina ne pas priešininko, bet pas savo rinkėjus ir primena jiems kas bus, jei bus išrinktas priešininkų kandidatas. Kai kuriose šalies pasirinkimą lemsiančiose valstijose – tokiose kaip Florida – respublikonai giriasi sukaupę didelį pranašumą ir net po kelis kartus aplankę respublikonams prijaučiančius arba svyruojančius rinkėjus. Nors Biden / Harris paskutinėmis dienomis dominuoja reklamoje (likus dviems savaitėms jie turi gerokai daugiau pinigų nei Trump/Pence, o Floridą šluoja 100 milijonų dolerių į Biden pergalę investavusio Michael Bloomberg užsakyta reklama), rinkimus dažniausiai lemia ne nuomonės pakeitimas, bet esamų rėmėjų aktyvumas rinkimų dieną.
4. Respublikonai gesins balsus. Kairieji ir juodaodžių teisių aktyvistai Trumpo pergalės bijo dėl kitos sąmokslo teorijos – respublikonai ir kraštutiniai dešinieji neleis balsuoti demokratų rėmėjams, visų pirma – juodaodžiams. Išties, Donaldas Trumpas jau anksčiau viešai užsiminė, kad jo rėmėjai įdėmiai stebėsią rinkimus – o laki demokratams prijaučiančių žmonių vaizduotė greitai nupiešė vaizdus, kaip kaubojai su pistoletais trainiojasi aplink balsavimo apylinkes ir gąsdina balsuoti atėjusias rasinėms mažumoms priklausančius amerikiečius. Tačiau tiesa yra tai, kad už respublikonus daugiau balsuoja mažesnių miestelių ir kaimų rinkėjai, kur balsuoti lengviau, tuo tarpu JAV didesniuose miestuose daug kur trūksta apylinkių – ir dėl koronaviruso jų dar labiau sumažėjo. Pamatę ilgą eilę dalis tokių rinkėjų gali tiesiog apsisukti ir nebalsuoti, pergalę atiduodami Donaldui Trumpui.
5. Rinkimų sukompromitavimas. Prezidentas entuziastingų rėmėjų minioms nuolat kalba apie tai, kad rinkimai gali būti nesąžiningi ir suklastoti. Kelis kartus paklaustas jis nepažadėjo pripažinti jam nepalankių rinkimų rezultatų. Ypatingos jo ir respublikonų kritikos susilaukė išankstinis balsavimas kur, jie sako, galimi labai dideli pažeidimai, nors rimtesnių faktų rasti jiems nepavyko. Tai nenuostabu – apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai iš anksto balsuojančių rinkėjų ketina balsuoti už demokratus, tuo tarpu tarp balsuosiančių rinkimų dieną beveik penktadaliu pirmauja Donaldas Trumpas. Dar daugiau – šiemet iš anksto JAV prezidento rinkimuose jau balsavo 48 milijonai žmonių ir kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad dėl koronaviruso grėsmės tokie rinkėjai gali sudaryti net 65 procentus visų balsuosiančių. Taigi visai realu, kad rinkimų naktį suskaičiavus biuletenius laimės Donaldas Trumpas, o po poros dienų suskaičiavus visus balsus – Joe Biden – ir mažai prognozuojamas respublikonų lyderis gali sukelti rimtą konfliktą.
Tarp kitų grėsmių rimtai kalbama apie rinkimus sukompromituoti galinčios hakerių atakos tikimybę – jau dabar paskelbta, kad Rusija ir Iranas mėgino nulaužti rinkimų sistemas ir gauti rinkėjų duomenis, tiesa, kol kas neaišku kaip jiems pavyko. Kilus plataus mąsto nepasitenkinimui ar netikslumas gali kilti valdžios krizė, kurią, kaip kokioje trečiojo pasaulio valstybėje, galėtų išspręsti tik pirmalaikiai rinkimai. Bet tikėkimės JAV iki to neprieis.
