Kol Lietuvos vadovai ginčijasi dėl „AstraZeneca“ dorovės, aiškėja štai kas: pirmosios vakcinos dozės bus pradėtos gaminti lapkričio mėnesį Ananjyje – Italijos miestelyje netoli Romos. Tame pačiame, kuriame popiežius Bonifacas VIII gavo per žandą. Bet tai praeitis. O dabartis yra ši: Europa ginklą prieš Kovid – 19 gaus iš Ananjo, čia jau viskas paruošta 50 milijonų dozių gamybai.
Kas esi, „AstraZeneca“?
Ginklą, kurio visi laukia, sukūrė tarptautinė farmacijos verslo grupė „AstraZeneca“. Susipažinkime su jos pasiekimais ir paklydimais.
Iš pradžių buvo nuo 1913 metų veikusi švedų „Astra AB“. Istorinė farmacijos bendrovė, kurios specializacija – vaistai nuo virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo takų ligų.
Ir buvo „Zeneca Group PLC“, 1993 metais įsteigta Didžiosios Britanijos bendrovė, gaminusi ne tik anestetikus, vaistus nuo vėžio onkologiniams ligoniams, bet ir įvairius biopreparatus žemės ūkiui.
1996 metais dvi farmacijos įmonės susijungia į vieną galingą tarptautinę verslo grupę. Šiuo metu „AstraZeneca“ turi filialų 100 valstybių, juose darbuojasi 57 500 specialistų, gamyba vykdoma 16 valstybių. Švedų ir britų kompanija yra viena stipriausių farmacijos mokslo vystytojų pasaulyje. Mokslinę veiklą vykdo 13 000 farmacijos specialistų 14 tyrimo centrų, jie išdėstyti 8 valstybėse.
Ar turtinga „AstraZeneca“? Labai. 2011 metais grupės apyvarta siekė 33 mlrd. dolerių. Tiesa, 2019-aisiais apyvarta jau siekė „tik“ 24,38 mlrd. dolerių, o grynasis pelnas 2018 metais sumenko 37 proc. – iki 340 mln. dolerių.
2007-ųjų birželio mėnesį švedų ir britų farmacijos grupė žengė pirmąjį ir labai netikėtą žingsnį vakcinų kūrimo bei gamybos srityje – įsigijo JAV bendrovę „MedImmune“, kurios specializacija buvo būtent tokia – vakcinų kūrimas, testavimas, gamyba. Tiesa, suma, kurią „AstraZeneca“ paklojo už „MedImmune“, nustebino rinkos analitikus. Ji buvo neracionaliai milžiniška – 15,2 mlrd. dolerių. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, būtent ši investicija užtikrino Londono grupei būtiną konkurencingumą.
Gali jis visko labai daug. Šitai supratusi Europos Komisija ES valstybių vardu užsakė 300 milijonų vakcinos nuo COVID-19 infekcijos dozių. Prireikus ES galės papildomai užsisakyti dar 100 milijonų dozių. Vakciną sukūrė britų Oksfordo universiteto ir Italijos farmacijos tyrimų bendrovė IRBM.
Vakcinos ruošimą gaminti pristabdė trečiosios testavimo fazės metu įvykęs incidentas – vienas iš 50 000 testuotų savanorių susirgo mielitu, t. y. nugaros smegenų uždegimu. Tai – itin reta liga, diagnozuojami 5 susirgimai skaičiuojant 1 milijonui gyventojų. Po keleto dienų testavimas buvo pratęstas, pirmosios pagamintos vakcinos dozės ES šalis iš Italijos turėtų pasiekti maždaug po dviejų mėnesių – lapkričio viduryje.
„AstraZenecos“ nuodėmės
„What science can do“ – štai, ką gali mokslas. Gali jis visko daug, ypač farmacijos. Gali gydyti. Bet gali ir sveikatą sugadinti. Gali generuoti korupciją. Gali įsukti milžiniškus rezonansinius skandalus.
Švedų ir britų „AstraZeneca“ – ne išimtis. Kaip ir daugelis kitų farmacijos kompanijų, paskui šią bendrovę driekiasi nuodėmių šleifas. Tačiau tam, kad jas pasiaiškintume visiškai nebūtinos slaptos žvalgybos pažymos.
Kriminalinės kronikos skiltyse bendrovė pirmą kartą pasirodė praėjusio šimtmečio pabaigoje. JAV savaitraštis „Business Week“ aprašė bjaurią seksualinės prievartos istoriją – trys „AstraZenecos“ JAV padalinio vadovai, tarp jų – Larsas Bildmanas, apkaltinti 79 moterų prievartavimais ir priekabiavimu. Bendrovė išmokėjo 9,8 milijono dolerių nukentėjusioms, byla buvo nutraukta.
Tačiau JAV teisingumo akiratyje „AstraZeneca“ atsidūrė dėl TOP 5 bylų paketo; nuo 2000 iki 2018 metų jų susikaupė net 20:
- Bylos, susijusios su pažeidimais sveikatos apsaugos srityje, – 4. Sumokėta baudų ir kompensacijų – 594 mln. dolerių;
- Bylos, susijusios su valstybinių užsakymų ir sutarčių vykdymu, – 12. Sumokėta baudų ir kompensacijų – 543 mln. dolerių;
- Bylos, susijusios su konkurencijos įstatymų pažeidimais, – 1. Sumokėta baudų ir kompensacijų – 5,522 mln. dolerių;
- Bylos, susijusios su vartotojų teisių pažeidimais, – 1. Sumokėta baudų ir kompensacijų – 5,391 mln. dolerių;
- Bylos, susijusios su darbo teise, – 1. Sumokėta baudų ir kompensacijų – 0,6 mln. dolerių.
Stambiausias „AstraZenecos“ nusižengimas susijęs su „Seroquel“ gamyba ir platinimu. „Seroquel“ priklauso vaistų nuo psichozės grupei, šios grupės vaistai šalina tam tikrų psichikos ligų simptomus. Šį medikamentą JAV rinkai „AstraZeneca“ pateikė nesulaukusi kontrolierių iš „Food and Drug Administration“ (FDA) oficialaus leidimo. Toks pusiau legalus vaistų platinimas vadinamas „off-label“ ir yra griežtai draudžiamas.
2010 metais „AstraZeneca“ sutiko sumokėti 505 milijonų svarų sterlingų baudą už mokesčių slėpimo technikos, kuri vadinam „transfer pricing“, naudojimą. Grupės aiškinimai, esą 70 proc. gamybos ji vykdo užsienio šalyse ir ten moka mokesčius, britų teisėsaugos neįtikino. Finansų analitikų nuomone, „AstraZeneca“ per savo filialus užsienyje sutaupė daugiau kaip 1 milijardą nuslėptų mokesčių.
Italijoje „AstraZenecos“ teisinės problemos žymiai menkesnės. 2007 teismo sprendimu bendrovei teko sumokėti 900 000 eurų baudą išaiškinus skandalo „farmatruffa“ detales. Paaiškėjo, kad medikai Pietų Italijoje buvo skatinami išrašyti brangių kompensuojamųjų vaistų receptus neegzistuojantiems ligoniams arba netgi mirusiems pacientams.
Labiausiai netikėta „AstraZenecos“ nuodėmė (beje, iki šiol oficialiai nepatvirtinta) susijusi su Nobelio premijos komitetu ir vienu premijos laureatu. Tai – garsus vokiečių virusologijos specialistas Haraldas zur Hausenas, ištyręs žmogaus papilomos virusą. Premijos skyrimo aplinkybėmis susidomėjo Švedijos antikorupcijos padalinio direktorius Christeris van der Kwastas. Jis nustatė, kad tarp dviejų premijos teikimo komisijos narių ir „AstraZenecos“ esama tiesioginių bendradarbiavimo ryšių, o pati farmacijos grupė labai aktyvi žmogaus papilomos viruso vakcinos kūrimo ir gamybos srityje.
Vėliau paaiškėjo, kad Londono farmacijos grupė yra viena iš Nobelio premijos fondo finansinių donorių, tačiau tikslesni skaičiai nebuvo pateikti, farmacijos grupė paneigė bet kokią savo įtaką skiriant Nobelio premiją.
Visas „AstraZenecos“ nuodėmių sąrašas – gana ilgas. Tačiau EK pasirinko būtent šią bendrovę COVID-19 pandemijai atremti. Kodėl? Atsakymas paradoksaliai paprastas: tai bendrovė – viena daugiausia pasaulyje nuveikusi epideminių infekcijų tyrimų ir vakcinų kūrimo procesuose.
