„Love and Peace“ šūkis kokteilyje su marihuana, seks – tantra – yoga, vienos nakties nuotykis – buvo įprastas reikalas. Pakildavai ryte su nepažįstama, paklausdavai vardo, bet ji nusišypsojusi padėkodavo ir – čiau bambino! Merginos tuo metu sąmoningai atsisakydavo visokių makiažų ir kūną varžančių trikdžių – kelnaičių, liemenukų. Todėl kur nepažvelgsi, krūtys verždavosi lauk per marškinėlius, o speneliai badydavo kiekvieną per arti priėjusį. Puikūs buvo laikai“, – užbaigia savo atsiminimus egzaltuotas senukas. Ir priduria: „aš dabar kasmet dalyvauju Švedijos seksibility festivalyje.“ Dalyvių amžius? Nuo aštuoniolikos iki aštuoniasdešimties. Ir visi praktikuoja yoni heeling, tai yra vaginos masažą, kaip dvasingumo ugdymo būdą.
Nusprendžiau ir aš aplankyti festivalį – kaip žurnalistė. Nesijuokite, prisiekiu – tik pažinimo ir visuomeninio intereso sumetimais. Žinoma, anot buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės jau sparnuota tapusios frazės – mintys kilo įvairios. Visų pirma, gal tas festivalis paprasčiausias svingerių vakarėlis, kurių kiek nori Vakaruose. Pavyzdžiui, britų princesės Kate Middleton draugė turi visą pulką draugų svingerių, apie keturiasdešimt tūkstančių. Taip, teisingai perskaitėte – 40 000 svingerių. Ir niekas niekada tiksliai nežino, kur vyks sekantis vakarėlis. Tai paaiškėja tik likus iki jo kelioms dienoms. Esu girdėjusi, kad ir Lietuvoje tokių vakarėlių pasitaiko, bet kur, kas ir kaip – niekas konkrečiai nežino.
O štai šis seksibilinis festivalis Švedijos vyksta oficialiai, nesislapstydamas, mažoje savivaldybėje šalies šiaurėje, kur priguži šimtai visokių ištroškusių pasi...dvasinti ir „nusimesti vidinius blokus“. Galiu tik įsivaizduoti, ką vietiniai galvoja ir kaip jiems patinka tokia kaimynystė – gauja besimasažuojančių vaginas ir ne tik. Sukūriau net naujadarą – „pasidvasinti“. Mat festivalio organizatoriai labai griežtai pabrėžia, kad šis festivalis nuo šiaip masinių ištvirkavimų ir pasidulkinimų skiriasi savo dvasingumu. Girdėjote? Dvasingumas… Po jo skraiste galima bet kokią orgiją pateikti štai taip: „susitikimas su savimi“, „susitaikymas su savo dvasiniais poreikiais“, „sakyk Taip savo kūnui“, „kaip neprarasti dvasingumo seksualiniuose santykiuose“, „mylėk savo putę“. Ten taip pat vyksta ir masinio dalijimosi jautrumu ritualas. Norėdama pasidalinti savuoju, nudrožiau ten tiesiu taikymu, ir ką?... Viename dideliame kambaryje pamačiau aibes vyrų ir moterų viešai kartu besimasturbuojančių.
Pasaulis nenormalus, tiesą sakant. Baltarusijoje trypiama žmonių valia, jie uždaužomi lazdomis. Irane kariami homoseksualai ant stulpų vidury miesto… Tuo tarpu persiėdę Vakarai kapstosi savo bambose, išradinėja vaginos masažus ir rengia masinius viešus masturbacijos ritualus! Rimtai mąsčiau trenkti durimis ir riebiai, lietuviškai nusikeikusi, sprukti iš šio beprotyno, atseit festivalio. Bet susivaldžiau ir nepadariau to, vėl gi dėl jūsų, dėl viešojo intereso. Neabejojau, kad turime žinoti, kas slypi ten, tolimuose gerovės ir demokratijos aklagatviuose.
Taigi, ant namukų (kuriuose vyko „pasidvasinimo“ seansai) durų buvo priklijuoti aitriųjų paprikų simboliai. Nulis paprikų – seminarai vyksta ‘platoniškai“ – tai yra visi apsirengę, jokių prisilietimų ar seksualinių paleistuvysčių. Nuo vienos paprikos iki trijų – tai skirtingi seminarų karštumo laipsniai. Trys paprikos gali byloti apie, pavyzdžiui, „solo seksą“. Nebuvau ten, bet įsivaizduoju, kad solistas veikia „vienas scenoje“ – galbūt patenkina pats save kitiems stebint. Man pasiteiravus, kas vis dėl to ten vyksta, buvo atsakyta, kad viename kambaryje vyrai ir moterys tenkina tik patys save. Man tai pasirodė netikslu, nes jei visi kartu, tai jau ne „solo“, o choras, bent jau ansamblis….Bet tegu jie pasikaria, kas man darbo.
Įdomiausia, kad šis „solo seksas“ pateikiamas lyg kokia naujiena, Nobelio vertas išradimas, padedantis tūlam žmogeliui patekti tiesiai į budistinę nirvaną. Štai toks pseudo psichologinis šarlatanizmas, susietas su seksualumu, girdi, pateikia mums naujus tobulėjimo horizontus. Mat, kolektyvinė masturbacija „padeda žmogui pažinti save, atsikratyti gėdos jausmo, sustiprina pasitikėjimą savimi“. Ir kas dėsto šitą marazmą? Nagi – „terapeutas“, nes įmantriai „filosofijai“ dėstyti reikalingas įmantrus „specialistas“. Normalus žmogus, išgirdęs žodį „terapeutas“, tuojau sieja jį su psichologu – psichoterapeutu, kuris dešimt ir daugiau metų krimto mediko mokslus ir praktikavosi. Tačiau Vakaruose ir, deja, Lietuvoje taip pat, atsiranda „alternatyvūs terapeutai“ „krimtę mokslus“ kokiame nors Indijos kaime. Ten diplomui įsigyti tereikia kelių mėnesių kursų ir, galbūt, nežinia kokio kiekio sekso orgijų su tų kursų guru. Kaip ten kas, galime tik spėlioti. Bet gavęs „diplomą“, manai turįs teisę pasivadinti, pavyzdžiui, „tantros jogos“ ekspertu. Na, o „vaginos masažo konsultantas“ – išvis, kaip sakoma, nišinė profesija.
Kodėl žmonės atvyksta į sekso („jautrumo“) festivalį? Ko jie ilgisi, kas juos traukia būtent čia, kur šiemet susispietė virš tūkstančio bendraminčių? Štai kaip aiškina „tantros terapeutas“: „Juos vilioja galimybė patirti visišką laisvę ir besąlygišką meilę. Festivalyje vykstančios ceremonijos visiems dalyviams sudaro sąlygas kartu sukurti neįtikėtiną buvimo čia ir dabar pojūtį; visus nukreipia viena linkme. Kartu mes pasiekiame transcendentinę būseną, kurioje keičiame mintis ir elgesio modelius, galimai ribojančius asmens gyvenimo galimybes. Yoni (indiškai „vagina“) gydymas veikia panašiai, tačiau dalyviai dirba poromis. Jos sukuria nuosavą burbulą, kuriame kartu pasineria į gilų pasitenkinimą“. Ką nors supratote? Mano galva, visą šitą pseudo religinį ir pseudo psichologinį žodžių kokteilį išvertus į suprantamą kalbą, aiškėja tiesa: jie ten susirenka pasidulkinti.
Nesibodima net politikos, o kaip gi be jos? Skamba gražiai: „Šiandienos kapitalistinė visuomenė formuoja žmonių susvetimėjimą. Esame kiekvienas sau užstrigę prie savo kompiuterių ekranų, kiekviena diena kalendoriuje užimta, tad spontaniškiems susitikimams vietos nebelieka. Šiandien begalės žmonių kenčia nuo prisilietimo ir intymumo stokos“. Na, šiam pastebėjimui negaliu nepritarti. Tyrimai rodo, kad (ypač karantino metu) pornografijos žiūrėjimo mastai išaugo. Net vedę žmonės kiekvienas sau žiūri „pornuchą“. Anot TV 3, pornografijos portalai sulaukia dešimčių milijardų peržiūrų kasmet. Taigi, pornografijos industrija nuolat augina savo auditoriją. Anot psichoterapeutų, toks turinys kartais gali būti netgi naudingas, visgi vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo pornografijos. O tuomet sutrinka ne tik įprasti santykiai, bet ir užklumpa depresija bei funkciniai kūno sutrikimai. Tam tikras pornografinis turinys itin pavojingas jaunimui – nepatyrusiems žmonėms jis gali sukelti agresiją ir smurtą. Statistika tikrai verčia susimąstyti: mokslininkai skaičiuoja, kad net 87 procentai studentiško ir jaunesnio amžiaus vyriškos auditorijos žiūri pornografiją, pusė jų tai daro kiekvieną savaitę, o net penktadalis kasdien. Moterys kiek kuklesnės – tokio turinio filmai ar nuotraukos domina tik apie 30 procentų dailiosios lyties atstovių.
Akivaizdu, kad vartojimo filosofija naikina žmonių tarpusavio ryšius. Kai kiekvieną dieną girdi politikus šnekant apie gerovės valstybę kuriamą tik patenkinant materialinius žmonių poreikius, gobšumo, pavydo jausmas tik auga. Kai staiga parduotuvėse atsiranda visko ir netgi daugiau, nei sovietinio žmogelio širdis geidžia, tai tas geismas tampa ir normalių seksualinių santykių pakaitalu. Nori nenori darai viską, kad uždirbtum – ari trijuose darbuose, vertiesi per galvą, nes norisi vis daugiau, daugiau, daugiau... Normaliam tarpusavio bendravimui laiko nebelieka, o ką jau kalbėti apie tikrąjį intymumą ir erotiką. Skuboti pasimylėjimai naktimis, misionieriaus poza anksčiau ar vėliau nusibosta ir mylėtis pasidaro išvis ne kaifas. Todėl populiariausias problemos „sprendimas“ – slapta meilužė, kuri podraug su teisėta žmona įkalina tūlą lietuvį pragaištingame Bermudų trikampyje.
Dalyvauti sekso orgijose neįmanoma, nes jų paprasčiausiai nėra, čia ne Švedija. Be to, tai daryti neunoras, nes juk esame tikri katalikai garbinantys kuklumą ir kaimišką gėdos jausmą. Užuot kaip švedai rinkęsi modernias seksibility formas, mes inertiškai renkamės didpapę sekretorę ar užsidarome vienumoje su kompiuteriais. Kadangi pagal savižudybių skaičių pasaulyje esame tarp lyderių, akivaizdu, kad ir mums reikia ieškoti kažko naujo. Ar mums derėtų imti pavyzdį iš švedų ir važiuoti „pasidvasinti“ į seksibility festivalį, spręskite patys. Mano reikalas buvo tik jus informuoti, supažindinti su švedų inovatyviu, kelių dienų pasidulkinimu atokiame skandinaviškame kaime.
Kaip mes, lietuviai, spręsime susvetimėjimo problemą? Kaip dorosimės su kapitalizmo iššūkiais? Palikau tą „festivalį“ taip ir nesuradusi vienareikšmių atsakymų. Kaip jau supratote, manęs renginio idėjos neįtikino. Ir toliau laikausi nuomonės, kad nei pats moderniausas „Yoni heeling“’as, nei „solo seksas“ nėra taip gerai, kaip elementarus vyro varpos pasistumdymas vaginoje bent du kartus per savaitę. Abipusis orgazmas – kaip medalis už viską, kuo tik gyvenimas tave skriaudė. Ir viskas, daugiau nieko nereikia, nėra ko ieškoti geroj vietoj žibučių, kaip sakoma.
Po kelių dienų pargrįžau namo. Tik įėjusią pro duris mane apkabino nuosavas vyras ir, įdėmiai pažvelgęs į akis, susirūpinęs paklausė: „kas tau? Atrodai kažkokia nelaiminga. Ar tik tame festivalyje tavęs kas nors „neišdvasino“?“ Abu nusikvatojom.
Paaiškinau jam, kad šiame išprotėjusių švedų festivalyje, kaip nekeista, buvo nustatytos labai griežtos elgesio taisyklės. Visų pirma – Ne yra Ne. Antra, visi dalyviai tuojau reagavo, jei kas nors peržengė privatumo arba nenoro ribas. Pora dalyvių net buvo pašalinti iš festivalio, todėl ten tikrai jaučiausi saugi. Mano supratimu, vyravo net kiek perdėtas rūpestis vienas kitu ir kiek nenatūralus geranoriškumas. Visi tie apsikabinimai ir dūsavimai, „sklidini meilės“ žvilgsniai tikrai priminė sektantišką intymumą, kai svetimi žmonės tampa artimesni už artimus.
Vyras pastebėjo, kad ir Lietuvoje šiandien daugelis festivalių yra saugūs ir žmonės geranoriški. Taip, tiesa, sutikau, bet ten kontekstas kitoks. Ir jis man nepatiko. Mano vyras priminė, kad žmonių visuomenės elgiasi pagal savo kultūrų nustatytas elgesio normas, kurias nuolat bando sugriauti arba atnaujinti vienas kitas visuomenės narys. Tame nieko naujo ir nieko blogo, girdi, jis nematąs. „ Ar viešos sekso orgijos pateikiant jas kaip dvasios ir kūno vaistus yra nieko blogo? Ar „dvasingais“ apsimetusių šarlatanų pučiama migla, naivių žmonių mulkinimas yra normalu?“ – atrėžiau.
Istorijoje netrūko gudrių šarlatanų. Štai XIX amžiaus viduryje Vakaruose tapo madinga moterų „isteriją“ gydyti petingu. Atsirasdavo „gydytojų“, kurie ranka suteikdavo moteriai orgazmą ir, aišku, imdavo už tai nemažus pinigus. Viskas vykdavo moraliai nepriekaištingai – aklinai uždengtą moters kūną liesdavo tik gydymo instrumentas – gudraus manipuliatoriaus ranka. Pacienčių būdavo tiek, kad nors vežimu vežk. Turbūt Viktorijos laikų vyrai nemokėjo patenkinti savo moterų, tad kas beliko?
„Ar aš galiu tave pagydyti, kaip tuo, kaip jis ten vadinasi…. Yoni heelingu?“, – šelmiškai mirktelėjo vyras, imdamas mane už rankos. „Beje, ar laikeisi apsaugos priemonių?“. Apsaugus priemonių? Kuo jis mane laiko? „Kalbu apie virusą“, – patikslino. Atsakiau, kad taip, ten vaikščiojau užsidėjusi skafandrą. Vyras, nusijuokęs, pasiūlė mums abiem užsidaryti tantros jogos burbule, kol dar neatbildėjo vaikai. Sutikau, pasiūlymas juk toks dvasingas, visai kaip seksibility festivalyje. Net ir šventa Marija neatsisakytų, kaip ir...
