Kažkada išsikalbėjome su drauge apie vyriškus ir moteriškus kvepalus. Ji sakė, kad nedrįsta kvėpintis ne tik pour homme, nors ir labai mėgstamais, bet ir šiuo metu vis labiau populiarėjančiais unisex (abiem lytims) aromatais. Pasak draugės, jai atrodo, kad moteris turi būtinai dvelkti gėlytėmis, bet jokiu būdu ne kokiais smilkalais, tabaku ar mediena.

Ir nenuostabu – juk mes taip užaugome. Tuo metu niekas nekalbėjo apie jokias nišas ir jokius unisex. Iš vaikystės puikiai atsimename, kad tėčio odekolonas kvepėjo bergamote ir mediena, o mamos kvepalai – rožių ar bijūnų aromatu. Todėl mintis pasipurkšti iš vaikinams skirto buteliuko draugei atrodo kone šventvagiška.