Mūsų krašte, koronaviruso paliestame palyginti ne taip skaudžiai, kol kas irgi tvyro keistoka tyla, nors nerimo ir baimės per neįprastai užsitęsusią keleto mėnesių pauzę patirta nemažai. Derėtų bent jau pasvarstyti, kodėl pandemijos kontrolei buvo pasirinkti metodai, labiau primenantys aistrą „disciplinuoti ir bausti“, kadaise skrupulingai išnarstytą Michelio Foucault, o ne valdžios siekį ramiai, racionaliai, argumentuotai bendrauti su piliečiais.

Susiję straipsniai Bausmių režisūra