Žiūrint prieš kelerius metus pasirodžiusį Paolo Sorrentino serialą Jaunasis popiežius, rodos, pirmoje dalyje, žvilgsnis užkliūva už labai netikroviškai atrodančios ir dėl to netgi trikdančios scenos: ką tik išrinktą popiežių vaidinantis Jude’as Law pasirodo Šv. Petro bazilikos lodžijoje, pradeda kalbėti, kamera pasisuka į aikštę, o ši tuščia. Taip nebūna ir negali būti! Kompiuterinės grafikos triukas. Kas filme atrodė kaip fikcija ar persodrinta metafora, šiandien tapo mūsų tikrovės dalimi. Šv. Petro aikštė tuščia. Nelabai jauku ją tokią matyti. Šis vaizdas trikdo. Trikdo savo neįprastu, nenormaliu tikrumu. Tačiau tą kovo 27-osios vakarą, kai iš tuščios aikštės popiežius Pranciškus suteikė visam pasauliui eucharistinį palaiminimą, nejaukumui vietą užleido kažkoks kitas, reikšmingesnis jausmas – sutrikimą ir pasimetimą stelbianti viltis ir pasitikėjimas žmogaus ribotumą pranokstančios galios akivaizdoje.