Kovo 11-oji: kolektyvinės biografijos bandymas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sagos veiksmas XX a. pabaigoje vystėsi svaiginamai greitai. Po mažiau nei du metus dinamiškai, bet taikiai išsiskleidusio visos Lietuvos Sąjūdžio už nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama pirmininko Vytauto Landsbergio, paskelbė aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriame, apeliuojant į 1918 m. Vasario 16-osios akto bei 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo deklaracijos konstitucinių pamatų tęstinumą, urbi et orbi paskelbta, kad „yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė“. Taip labai aiškiai pasakyta, kad Kovo 11-osios aktas nesukūrė Lietuvos valstybės, o tik atkūrė – restitutio in integrum – jos suverenių galių vykdymą, pertrauktą pusę šimtmečio trukusios sovietinės okupacijos/aneksijos.
