Taigi, viena pusė teigia, kad draugystė tarp vyro ir moters yra įmanoma, kad ji netgi nekelia grėsmės draugų šeimoms, nes tokiuose santykiuose neegzistuoja erotinė įtampa. Kiti – priešingai – įnirtingai aiškina, kad tai nonsensas, nesąmonė, nes vyras dėl to juk netampa bekiaušiu eunuchu. Jis tik uždaro savo seksualumą (kaip plėšriausią žvėrį) į narvą, kuriame jis vis tiek urzgia užuosdamas galimą grobį. Visais laikais egzistuoja vyrai, kurių vienintelis būdas paguldyti moterį į lovą yra apsimesti jos draugu. Neretai ji, moteris, yra draugo žmona, ar draugo draugė. Kadangi šturmas neįmanomas, toks vyras kantriai laukia ir veikia iš anksto sustrategavęs.

Poroje įsižiebus konfliktui, užsidega žalia lemputė veikti „šeimos draugui“ – jis kaip mat prisistato ir džentelmeniškai pakiša moteriai savo petį – užjaučia, ramina, viską supranta, duoda „geranoriškus“ patarimus. „Jis tikrai tavęs nesupranta“. „Esi tokia graži, protinga moteris, o jis tavęs nevertina“. „Tai nesuvokiama, kaip jis galėjo?“ ir panašiai. Po kelių taurių, „draugiškų“ rankos palytėjimų, apkabinimų „vardan nuraminimo“ abu galiausiai atsiduria lovoje. „Draugas“, tikra šio žodžio prasme sugriovęs visas moters psichologinio pasipriešinimo sienas, net prieš jos valią ją pasinaudoja. Kai moteris atsipeikėjusi supranta, kas įvyko, atsiduria dar didesnėje psichologinėje duobėje nei prieš tai buvo. Netgi kreipiasi į policiją. Kaip reaguoja policija? „Pati kalta, juk pas tą „šeimos draugą“ nuėjai, pati gėrei, pati sudarei sąlygas, neprieštaravai.“. Jeigu byla kažkokiu stebuklingu būdu pasiekia teismą, tai įtariamasis muša sau į krūtinę besiteisindamas, kad esą jie jau seniai draugauja, niekada prie moters nekibo, o čia, štai, abiem išgėrus bendru sutarimu netyčia, neplanuotai, spontaniškai pasimylėjo. „Viskas vyko abipusiu sutarimu“, – teisinasi vyras ir sunku tai nuneigti.

Tad kas tas vyras, kuris pasiruošęs būti moters draugu? Galima spėlioti: vyras nevykėlis, apsimetėlis. Ieškantis moters kaip motinos pakaitalo. O gal – normalus, konkuruojantis patinas, kuris, kaip įprasta gamtoje, siekia laimėti dar vieną patelę. Ir dėl to, kad ji – jo draugo pasija, jam tik dar didesnis azartas. Nes čia ir dedamas taškas draugystei tarp vyrų. Bet tai jau kita tema.
V. Guobė

Tokių pavyzdžių tiek daug, kad, mano supratimu, draugystė tarp moters ir vyro neįmanoma misija. Nebent tam vyrui aštuoniasdešimt metų, bet… ir tai niekada nežinai kokios jo tikros mintys. Sveiko vyro iki grabo lentos nepalieka gašlumas, geismas moteriai. Su viagra ar be jos, jis, kaip besisuksi, mato moterį tik kaip sekso objektą. O išgėrusi moteris – dar lengviau pasiekiama, tai ko laukti? Jis ja, bejėge, pasinaudos. Tokių bylų teismuose nors vežimu vežk ir jų tik daugėja. Nes mūsų visuomenė tampa vis liberalesnė, įgauname vis daugiau laisvių ir noras turėti draugų ir draugių už šeimos ribų atrodo visai natūralus ir teisėtas. Susipykai su savo vyru ar partneriu, nieko baisaus -laukia pulkas draugų pasiruošusių suteikti nemokamą psichologinę pagalbą. Emocinis palaikymas ypatingai reikalingas moteriai – jei po konflikto vyras supykęs trinktelėjo durimis ir išėjo, dažna puola skambinti draugei. Bet idealus variantas – „šeimos draugas“, kuris žino situaciją „iš vidaus“, nes puikiai pažįsta abu. O jis paprastai iš karto pasiūlo užeiti, pasikalbėti iš širdies ir atsiremti į jo patikimą vyrišką petį. Iš anksto nuraminęs, kad viskas bus gerai. Turi būti iš gelžbetonio, kad atsisakytum tokios paramos.

Ar gali vyras ir moteris būti tik draugais?

Tad kas tas vyras, kuris pasiruošęs būti moters draugu? Galima spėlioti: vyras nevykėlis, apsimetėlis. Ieškantis moters kaip motinos pakaitalo. O gal – normalus, konkuruojantis patinas, kuris, kaip įprasta gamtoje, siekia laimėti dar vieną patelę. Ir dėl to, kad ji – jo draugo pasija, jam tik dar didesnis azartas. Nes čia ir dedamas taškas draugystei tarp vyrų. Bet tai jau kita tema.

Faktas tas, kad „draugai“ dažniausiai yra vilkai avies kailyje. Bet būna ir išimčių, sakysite, bet aš tuo netikiu – kad yra vyrų, kurie bedraugaudami su moterimi bent mintyse jos nepamylėjo šiaip ir anaip; arba bent jau nevarvino seilės spoksodami į jos regimas ar įsivaizduodami grožybes. Na, nebent vaikinas yra gėjus arba chemija absoliučiai neveikia. Turbūt ne veltui sakoma, kad geriausi moterų draugai yra gėjai. Čia aš neprieštarauju, nes žinau pakankamai tokios draugystės pavyzdžių. Mano pažįstama mergina gyvenanti užsienyje su gėjumi dalijasi net tuo pačiu kambariu – jiems taip pigiau ir patogiau nuomotis būstą, nes jie yra geri draugai dar nuo mokyklinės jaunystės laikų. Štai čia yra tikra draugystė, kuriai negresia brutalus šios sąvokos išniekinimas kai „draugas“ iš pasalų išprievartauja savo draugę. Tik su gėjumi moteris gali pagaliau atsipalaiduoti ir nebesijausti sekso objektu – o kuri iš mūsų kartais apie tai nepasvajojame? Juk kad ir kaip besipuikuotume savo seksualumu ir grožiu, gašlūs vyrų žvilgsniai kartais pykina, nes jie seka tave gatvėse, parodose ir koncertuose – visur, kur benueitum. Tikrai ne visada malonu jausti, kai lyg įsiaudrinę jaučiai į nugarą šnopuoja hormonų draskomi veikėjai – krauju pasruvusios akys ir išplėstos šnervės išduoda jų idėją Fix – kuo greičiau paklupdyti tave nugara į save. Taip, sutinku, perdedu, bet norėčiau kiekvienam vyrui pasiūlyti įsijausti ir bent jau mintyse pabūti gražios moters kailyje. Todėl kartais norisi bendrauti su vyru neturinčiu į tave jokių seksualinių interesų, kad „matytų manyje žmogų“. Ar ne tokia yra dažnos moters svajonė?

Šioje vietoje neturėkime iliuzijų. Štai, kartą paklausiau vieno vyro, kada jo supratimu vyras galėtų tapti draugu. Jis atsakė paprastai: kai „ant moters nestovi“. Bet štai kitas vyras pratęsė mintį – kai nestovi, girdi, jam apskritai neįdomu. Geriausiu atveju galima vieną kartą nueiti į kiną – jeigu tai mokslų draugė arba verslo partnerė. Bet daugiau vyras nebematys priežasčių draugauti. Šie gatvine kalba pasidalinti pastebėjimai yra tikslūs, jie gerai nusako pasąmonines vyrų nuostatas – kai moteris nėra seksualinis objektas, su ja ganėtinai nuobodu. Abipusiai interesai gali stimuliuoti draugystę, bet pageidautina telefonu. Na, o pas patrauklią gražuolę vyras lėks strimgalviais net vidury nakties, ypač kai ji apsiašarojusi laukia jo pagalbos... Ir dažnam bus nesvarbu, kad tai geriausio draugo moteris.

Vadinamoji intelektuali draugystė taip pat turi stiprią alibi. Tai atvejis, kai vyras ir moteris būna patrauklūs vienas kitam intelektualiai, bet nesukelia vienas kitam jokio seksualinio potraukio. Nulis dėmesio, taip sakant. Neretai tokie draugiški santykiai susiformuoja internetinėse erdvėse arba darbo vietoje – diskusijos politinėmis, mokslo temomis, bendrų projektų stūmimas, socialinių problemų sprendimas gali suartinti du žmones.
V. Guobė

Oponuojantys teigia, kad yra daug įkvepiančių pavyzdžių, kai vyrai su moterimis draugauja metų metus ir tai, girdi, nekelia grėsmės jų šeimos ar kitokiems partnerystės ryšiams. Bet jeigu paklaustume patys savęs, pridėję ranką prie širdies: ar norėtume, kad partneris turėtų artimą priešingos lyties draugą, kuriam pasakotųsi intymiausias judviejų gyvenimo smulkmenas? Ar norėtume išgirsti: „Net Artūras sako, kad tu pasielgei idiotiškai“ arba „ jo nuomone, aš tau per gera“. Be to, mano nuomone, visada yra pavojus, kad vadinama „draugystė“ ir abipusė simpatija vieną negražią dieną nublokš abu bendraminčius į vieną lovą. Juo labiau, kai sutuoktinis sutartinai pripažintas svolačium. Tokiais atvejais ilgai, gal net ir metų metus užslėpta aistra gali išsiveržti lyg ilgai tramdytas ugnikalnis. Ir jau niekas viską pakeliui naikinančios lavos nesustabdys. Visi „draugiški“ žaidimai, neutralaus elgesio normos ištirps lyg pavasarinis sniegas, o tu – pats tolerantiškiausias sutuoktinis pasaulyje – liksi prie suskilusios geldos kaip toje pasakoje. Todėl nei viena žmona, nei vienas vedęs vyras nepakęs artimo „šeimos draugo“. Jo legalus egzistavimas jų šeimyninį gyvenimą paverstų minų lauku. Kas garantuos, kad „draugas“ arba „draugė“ netaps meilužiu? Ne šiaip sau poros bendrauja tik su poromis, nes trečias anksčiau ar vėliau kels grėsmę poros santykiams.

Yra dar viena vyrų ir moterų „draugystės rūšis“ , tai – buvę sutuoktiniai. Dabar madinga viešai pasigirti, girdi, mes išsiskyrėme civilizuotai ir likome draugais. Toks modelis nuskamba gražiai ir tinka visuomenei bei bendriems vaikams nuraminti. Kiek tame grėsmių ir paslėptos pagiežos bei nuoskaudų, kiek vaikščiojimų po teismus ir kiek konfliktų naujuose santykiuose, kaip sakoma, istorija nutyli. Kaip ten bebūtų, reikalinga viena sąlyga: žinoti tokio priverstinės draugystės ar tikriau – bendravimo dėl vaikų ribas. Nes ne paslaptis, kad dažnai du buvusieji vėl pradeda intymius santykius. Dar blogiau, kai vienas išsiskyrusiųjų, paprastai moteris, nesusiranda sau vyro, nes visą savo laiką ir jausmus skiria savo vaikams. Vyrai gi gana atsargiai žiūri į moterį su vaiku. Tokia moteris jau antrą kartą vedusiam jos buvusiam vyrui skambinės keletą kartų per dieną neva dėl problemų su vaikais – tai vaikas susirgo, tai reikia pinigų ir taip toliau. Priežasčių „draugiškai“ pasikalbėti atsiranda kiek nori. Tokiomis sąlygomis vyras ir jo nauja šeima tampa buvusios įkaitais. Juk nuo tos „draugės“ nepasislėpsi, ji gali paskambinti net vėlai vakare pačiu netinkamiausiu laiku. Koks malonumas žmonai tą akimirką? Pašoki iš lovos ir trenki durimis. Panašūs santykiai gali tęstis dešimtmečiais iki kol vaikai suauga. Klausimas, ar juos galima vadinti draugyste. Greičiau tai yra dviejų įsipareigojusių žmonių bendravimas apie vaikus, o draugystės sąvoka – tik spaudai.

Ar gali vyras ir moteris būti tik draugais?

Vadinamoji intelektuali draugystė taip pat turi stiprią alibi. Tai atvejis, kai vyras ir moteris būna patrauklūs vienas kitam intelektualiai, bet nesukelia vienas kitam jokio seksualinio potraukio. Nulis dėmesio, taip sakant. Neretai tokie draugiški santykiai susiformuoja internetinėse erdvėse arba darbo vietoje – diskusijos politinėmis, mokslo temomis, bendrų projektų stūmimas, socialinių problemų sprendimas gali suartinti du žmones. Ir jie teisėtai tai vadins intelektualine draugyste. Klausimas tik, ar toks bendravimas atitinka „draugystės“ sąvoką, nes kaip žinia, draugystė yra kažkas daug asmeniškiau. Intelektualus bendravimas su įdomiu pašnekovu suteikia dvasinio peno ir sustiprina savivertės jausmą. Jis būtinas kaip oras, ypač tada, kai santykiai tarp vyro ir žmonos yra nepakankamai pagarbūs ir nuolat peržengiamos asmeninės ribos. Intelektualūs pokalbiai tampa reikalingais vaistais. Užsimegs draugystė ar ne – klausimas.

Tad kaip išvengti „draugystės“ tarp moters ir vyro pinklių? Akivaizdu, kad tokie draugiški santykiai gali virsti romantiniais, erotiniais, bet be prisilietimo arba tapti seksualiniais santykiais be jokių įsipareigojimų, toks tarpinis variantas „vis geriau negu nieko“. Vėlgi, svarbu nepamiršti, ar kalbame apie vedusius, ar viengungius. Svarbiausia, aiški komunikacija. Aiškios ribos. Sąžiningumas. Raktinis žodis – aiškumas. Jokių apsimetinėjimų, jokių nematomų povandeninių rifų, neišsakytų poreikių. Jau pateikiau pavyzdžius rodančius, kad ir vyras, ir moteris moka apsimesti draugais vardan užslėptų interesų nieko bendro neturinčių su tikra draugyste. Reikia mokėti atpažinti vilką avies kailyje, taip sakant. Tikra draugystė negali būti grindžiama išskaičiavimu, naudos sau patenkinimu. Tai aksioma. Ir tuo pat nuo naudos sau sunku išsisukti, nes pati draugystė vienaip ar kitaip užpildo prarastos šeimos – tėvo ir motinos – spragą. Visiškas atsidavimas vienas kitam yra būdingas žmogui, todėl draugo apgavystė tampa ypač skaudi.

O kalbant apie draugystę tarp vyro ir moters, mano supratimu, tai tokia veik neįmanoma. Arba įmanoma tam tikru gyvenimo laikotarpiu, esant arba vėl tapus viengungiu. Bet, pasikartosiu: jeigu su buvusiu ar buvusia santykiai baigėsi gražiai, pagarbiai, tai abipusė simpatija ir pagarba išlieka. Jie išties tampa draugais ir tokie draugai reikalui esant visada padės. Tokių atvejų tikrai nestinga. „Tad tegyvuoja draugystė tarp vyro ir moters!“, norėtųsi optimistiškai sušukti. Tačiau nori nenori atsiranda vienas „bet“ ant kurio patariu nesuklupti. Sėkmės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)