Štai vėl mums ant nosies rinkimai. Atrieda atidunda zombiai, tai yra reguliariai mus mylintys ir prisikėlę iš keisčiausių vietų politikai. Ta politikų meilė mums labai didelė, bet labai trumpa. Žmogus, nors koks jis žmogus, tai rinkėjas su aiškia ir vienintele naudinga funkcija – įmesti vieną balsą ir tiek iš jo naudos. Kelias savaites prieš rinkimus rinkėjas bus meiliai vedžiojamas rinkimų technologų klaidžiais takais ir nuvestą bei paklaidintą rinkėją paliks vieną prie balsavimo urnos ir tas pasimetęs rinkėjas įmes į urną balsą. Urnos būna: šiukšlių, laidojimo ir balsavimo. Manau aišku kam jos naudojamos –– užmiršti, išmesti, palikti, atsisveikinti amžiams. Jei kuris rinkėjas iš šitų subtilių mano užuominų dar nesuprato ką aš aiškinu – parašysiu tiesiai į kaktą: rinkėjus mausto, reguliariai ateina kiekvienais rinkimų metais vis nauji gelbėtojai ir mus gelbsti, o po keturių metų senus gelbėtojus metame į istorijos šiukšlyną. O istorijos šiukšlyne tirštame suirusių senų gelbėtojų komposte išauga nauju neramūs gelbėtojukai žėrinčiomis akimis. Mes! Mes! Mes galime, lyg maži varnėniukai šaukia inkilėlyje. Meskite mums kirminėlius!

Ar mūsų rinkėjų, tfū, žmonių ( ir mane jau sužalojo politologų pliurpalai) padėtis yra tokia jau beviltiška? Ne, atsakau, aš žinau kaip išsigelbėti nuo to amžino bėgimo, nuo to samsaros rato, nuo to amžinojo gimimų gyvenimų ir mirčių ciklo. Tas atsakymas yra aiškus, lengvas ir glūdi amžių istorijos paviršiuje.

Geriausius savo laikus daug tautų išgyveno valdomos imperatorių ar karalių. Net Roma, pradėjusi savo šlovingą kelią kaip respublika, grįžo vėliau į doros kelią – imperatorių valdymą. Ir šlovės bei teritorijų zenitą pasiekė valdant imperatoriams. Paprasta. Šiais laikais aukščiausią pragyvenimo lygį pasiekę valstybės turi monarchijas. Pakaktų prisiminti Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Švediją, Norvegiją. Kiekvienos valstybės klestėjimo istorija yra kitokia, tačiau kiekvienos šalies suklestėjimo istorijoje žibės karūnos ir karūnos brangakmeniai. Net ta keista politologų kasta, kuri gyvena iš partijų reitingų pokyčių vienu procentiniu punktu aptarimo visą gyvenimą, net tie politinio gyvenimo pokiliminiai gnomai, kartais parašo apie nuojautą, kad įvyks didelės tektoninės slinktys mūsų gyvenimuose ir kažkas gali pasikeisti labai smarkiai. Aišku politologų vizija negali pakilti staiga nuo procentinio punkto pokyčių aptarimo į kosmines aukštumas, kur sklendžia tautų gyvenimo esmė. Jie negali suvokti ko, kur ir kaip reikia. Bet gal dar yra keli išlikę protingi žmonės laisvi nuo ideologinių pančių. Taip pat ir aš – protingas nenaudotas politologijoje viktorinų didmeistris drąsiai sakau – mums trūksta monarchijos, mums būtina išplėšti iš savanaudžių grobuoniškų Meghan Markle nagų vargšą princą Harį, atsivežti jį Lietuvą, nuraminti, parodyti mūsų tūkstantį ežerų, duoti jam meškerę į rankas ir tegu šeštą ryto ant Rubikių ežero kranto jis – ilgesingai gailiai klykiant pačiomis gražiausioms Lietuvos gervėms – pajunta gilų vidinį ryšį su mūsų tauta, su mūsų istorija, su Vytautu Didžiuoju, Kęstučiu bei Arvydu Saboniu, visais mūsų didžiavyriais. Ir tada tegu princas pamato įžengiančią į tų pačių Rubikių ramumą dieviško grožio blondinę lietuvaitę. Tegu tai būna klasikinio grožio Inga Jankauskaitė, tik prieš dvidešimt metų. Ai, ką aš čia pavardėmis – šito turto mes turime marias. Taigi gražioji šviesiaplaukė lietuvaitė nutaria išsimaudyti nuoga, nes šešios ryto, aplink tyluma ir ramuma, apsaugos tarnybų vyrai profesionaliai užsimaskavę ir net nekvėpuoja, kai lengvos bangelės nubanguoja nuo gražiosios lietuvaitės kūno, panirusio į švelnų rytinio ežero vandenį, iki pat princo Hario meškerės plūdės.

Dima Regimantas
Taip pagaunamas ant jauko ne žuveliokas pūgžlys, o pats princas Haris Windsoras ar kokia ten dabar jo pavardė. Haris pajaučia visus įmanomus ryšius su Lietuva ir nespurda kabodamas ant Rubikių ežero kabliuko.

Tačiau grįžkime prie rimtesnių monarchijos problemų. Cicilikai iškart rėks – per brangu. Ponai, mes visiems laikams uždarysime rinkimines apylinkes, rinkimines komisijas, uždarysime politologų veisimo inkubatorių – visą institutą Vokiečių gatvėje. Ponai mielieji, mes uždarysime ir neaiškius politinių partijų finansavimus. Tai taupymo dalis. Kita dalis – pajamų generavimas. Turizmas. Suvenyriniai marškinėliai ir puodeliai su užrašu – Henry The First, king of all Lithuanians. Turistai iš visų buvusių SSSR respublikų atlėks išsižioję paspoksoti kaip buvusioje SSSR šalyje klesti monarchija, lietuviai aplenkė estus, pati šalis klesti ir pritrėkšti pamatytų vaizdų grįš namo su marškinėliais Королевство Литва arba Король всех литовцев Генрикас Первый. Karalių vadinsime Henriku, nes kalbos komisija neleis vadinti karaliaus Henriu, o Lietuvos karalius saugos lietuvių kalbą ypatinga globa. Ir ką jam, po velnių, saugoti jei ne lietuvių kalbą!.

Dedame varnelę – šalies biudžetui monarchija yra gerai.

Princo Harry ir Meghan Markle vestuvės / King's Church International nuotr.
Antrasis klausimas ir esminis. Ar žmonėms gerai? Žmonės pamirš kaip jie vargdavo rinkėjais it blogiausią sapną. Kaip kas ketverius metus ant jų galvų tupdavo juodais varnais politologų debesys ir bjauriausiai krankdami varė į rinkimines apylinkes. Žmones, dešimtis metų varge vargą rinkėjais, atsipalaiduos, puoš savo namų gėlių darželius, augins ekologines daržoves, ramiai ugdys vaikus ir anūkus. Nusimetę rinkėjo naštą rinktis, atsidusę, atsipalaidavę galų gale pamatys kokia mūsų graži šalis ir važiuos pažvejoti prie garsiausio Lietuvos Rubikių ežero, ten kur buvo pagautas karalius Henrikas Pirmasis ant lietuviškojo kabliuko.

Ryžas. Taip sunkiau parinkti tvarkingą lietuvių kalbos komisijai tinkantį žodį, kuris taikliai apibūdintų princo Hario plaukų spalvą. Ne ugninių plaukų, ne ryškaus rudo atspalvio, o būtent ryžas. Mes tikimės, kad ryžas (jie visi tokie) princas Haris bus aistringas ir princiukų bus daug, ir tauta labiausiai mylės ryžą princesę. Kuri nuo mažų dienų bus pagrindinė žiniasklaidos herojė. Taip mes išstūmsime iš žiniasklaidos varganas bunkes zvonkes. Žurnalistai nesikankins ieškodami pablūdusių straipsnių herojų. Karališkieji rūmai visada bus pasiruošę paneigti naujausius gandus. O žurnalistai padaryti plačias išvadas arba sukurpti ilgus straipsnius vien žiūrėdami į karališkųjų rūmų langų šviesą iš pravažiuojančio taksi. O kritiniu valstybei atveju karališkieji rūmai išplatins pačių sukurtą naujieną. Kaip panašų faktą priminsiu kai Brexitas kankino britus jau antrus ar trečius metus, tauta kankinosi visuotine brexitine depresija, karališkieji rūmai britus išgelbėjo paskelbę apie Hario Ir Meghan Mexit. Viskas. Brexitą pamiršo. Britai pabudo, vėl atgijo ekonomika, ir reikalai pajudėjo kaip gerai suteptas mechanizmas. Tik labai nelaiku atėjo koronavirusas. Bet britai jau buvo pabudę iš anos depresijos..

Princas Harry ir Meghan Markle
Taigi įrašome į pelno ir nuostolių ataskaitą – monarchija naudinga ir buvusiems rinkėjams, ir žurnalistams.

Bažnyčia visomis keturiomis už monarchiją. Monarchai karaliavimui yra patepami aliejais Dievo vardu. Jie neturi kito legitimumo, tik dieviškojo patepimo būdu tampa karalysčių valdytojais. Karaliai stengiasi – kaip išgali menkos žmogiškosios jėgos – žengti bažnyčios siūlomu doros ir nenuodėmingo gyvenimo keliu. Tokį pavyzdį rodo visiems šalies piliečiams. Kitas dalykas, kad karaliams tenka daugiau pagundų. Karaliams ne visada sekasi nenuklysti iš doros kelio. Bet monarchai stengiasi ir stengsis. Ir kai kuriems pavyksta – britų karalienės Elžbietos Antrosios gyvenimas beveik pavyzdingas.

Bažnyčia už karalius.

Dar viena amžina bėda. Dešimtis politikų mes galime apkaltinti savo valstybės išdavimu. Arba jaučiame, kad jie velnių priėdę ir dirba bet kam, bet ne Tėvynės naudai. Šiems bėdžiams ketverių metų laikotarpis yra per trumpas aprūpinti save ir savo gimines iki laikų pabaigos. Todėl jie verčiasi per galvą ir prisirenka neaiškių ryšių. O karalius neturi tikslo išduoti valstybės, nes valstybė tai jis. Visiškai jokio šanso išdavystei. Nebent išprotėtų. Savaime suprantama visi šalies patriotai už žmogų, kuris niekaip negali, negalėjo ir negalės išduoti savo šalies.

Paskutinis logiškas klausimas – tai kam gali nereikėti Lietuvos karalystės?

Negaliu atsakyti!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)