Įsivaizduokite situaciją, kai aš, moteris, šiaip taip įveikusi baimę susimauti, savo užsidepresavusiam vyrui pasiūlau... suteikti man fontaninį orgazmą. Aišku tyliai, kad nepažadintume vaikų kitame kambaryje. Pradžioje mano brangusis, lyg iš medžio nukritęs, klausia, kas tai yra? Na, gera pradžia, vis neišvadino kekše. Lietuviai vyrai gan atsilikę, tokie su kuoka rankoje ir su kuoka tarp kojų. Jie nieko nenutuokia apie seksualinę revoliuciją, kurios, tiesą sakant, jie taip ir nepatyrė. Ir kurios principai, deja, netapo natūraliu nekompleksuotų seksualinių santykių pagrindu.
O realybė tokia – kuo labiau visuomenė atsilikusi šiuo klausimu, tuo daugiau vyrų impotentų ir tuo daugiau frigidiškų moterų. Nors čionykščiai vyrai deklaruoja, kad nenori „lentų“, bet realybė dažnai kitokia. Kai moteris ryžtingai imasi iniciatyvos, vyrus netikėtai ištinka siaubas ir jie, švelniai tariant, sutrinka. Tokia yra ne tik kai kurių mano pažįstamų, bet ir mano pačios patirtis. Pasąmonėje nori nenori suveikia stereotipas, girdi, vyras turi imti moterį – taip įkalta nuo ankstyvos jaunystės. Pati patyriau – kai nusprendi „imti“ , tai tas ėmimas vyrui baigiasi po dviejų minučių. Po tokios „laimės“ vyras apauga kompleksais lyg aš būčiau ne jo dama, o siaubūnė iš fantastinio filmo.
Pagalvojau, kad koronavirusas mus suvarė į namus, kur šeimos iš pagrindų ir iš naujo turi išmokti pažinti vienas kitą, išmokti naujas elgesio vienas su kitu taisykles. Tai liečia ir seksualinius santykius. Ypač tai svarbu moterims. Daugelis Lietuvos moterų, deja, seksualinio patenkinimo meno niekaip neišmoksta. Ką jau kalbėti apie vyrus – bet koks moters prašymas pažaisti erotinėmis fantazijomis jiems kelia siaubą.
– Užsimerk ir įsivaizduok, jog esu Egipto faraonė Hašapsut, gyvenusi prieš 3500 metų. – tęsiu mano sugalvotą erotinį žaidimą. – Ji dvidešimt metų valdė Egiptą, vadovavo keliems dideliems karams. Tai jeigu jau to meto egiptiečiai neišsigando moters valdovės, tai jau ir tu, mielasis, nebijok, viskas bus gerai. – šmaikštauju savo žmogui.
– Klausyk, žmonele, o šiuolaikinės didvyrės-nimfomanės negalima įsivaizduoti? Pavyzdžiui, panašios į mūsų buvusią prezidentę? – nusijuokė vyriškis.
– Kalbama, kad ji ne tos pakraipos, apgailestauju, – reziumuoju. Tikrai puiku, kai į seksą, erotiką nežiūrima labai jau rimtai. Juokas, šmaikštumas atpalaiduoja. Jis reikalingas visur, net ir lovoje.
– Tai ką ruošiesi daryti? – nekantrauja maniškis.
– Tu darysi.
– Juk sakei, kad tu imsiesi iniciatyvos.
– Tai ir imuosi. Aš atsigulsiu ant pilvo, bet prieš tai pasikišiu štai čia pagalvę, – ryžtingai darau ką sumaniusi. – O tu...Nagi, prieš tai greitai marš į vonią plautis rankų! – įsakau.
– O ką, ir TEN galima užsikrėsti koronavirusu? – vėl žvengia maniškis.
– Tyliai, vaikų nepažadink. Tai va, nusiplovęs rankas, ištepsi tris pirštus specialiu kremu ir lėtai įvesi juos į mane, kokius penkis centimetrus. Tada lėtai ir švelniai – ieškodamas ir baksnodamas, tarsi švelnus ir gležnas ką tik gimęs kačiukas ieškotų mamos spenio, mano G-taško. Na, o paskui, po kokių 30 sekundžių, pamatysi, kas su manim nutiks.
– Žinau ir taip, kur tas G-taškas yra. Vilniaus meras jau visam pasauliui paskelbė.
– Maniškis daug kartų geriau, – vylingai ištariau, – paskubėk, brangusis.
Regis, tai jį suintrigavo. Vyriškis nuėjo į vonią plautis rankų. Sugrįžęs jis įsitaisė šalia manęs ir ėmėsi veikti.
– Na, gerai, kokiu greičiu judam? Va šitaip?
Jis, po paraliais, per daug skubėjo.
– Ar iš proto išsikraustei? Esu gyvas žmogus, moteris, o ne koks santechninis vamzdis. Lėtai, atsargiai, švelniai – juk sakiau, kaip aklas kačiukas... Ir nagus nusikirpk. Bandysim dar kartą…
Pakluso nepriekaištingai.
– Šitaip?
– Tai ar dabar visą laiką klausinėsi? Pajusk pats, įsivaizduok, koks jausmas, kai į tave jautriai įeina…
– Negaliu įsivaizduoti, nes nesu gėjus…
– Žinai, ką manau? Kad vyrai turėtų mokytis iš lesbiečių, kaip patenkinti moterį, o moterys iš gėjų vyro patenkinimo meno.
Kiek patylėjęs vyras paklausė, ar aš nenorėčiau persijungti prie jo fantazijų. Tada, girdi, pamatyčiau, kas nutiks su juo. Ne, ryžtingai atsisakiau, nes šiandien aš vadovauju paradui. Pasakiau, kad mielai išklausysiu jo kitą kartą. O dabar reikia paklusti Egipto faraonei, drauguži. Esi jos vergas.
Viskas baigėsi tuo, kad likau be galo laiminga. Pamiršau net koronavirusą ir tą sumautą karantiną. Mažai betrūko, jog imčiau šaukti ne savo balsu, bet visa laimė prisiminiau kitame kambaryje miegančius vaikus ir... bent jau suleidau nagus į mano patino petį. Iki kraujo.
Tęsiantis karantinui, slankiojant po namus, laukiau palankios progos. Netvėriau savo kailyje – ką gi tokio pasiūlys mano brangiausias? Kaip ir visos moterys tikėjausi kažko romantiško. Bet jis net nebandydamas įsiteikti pasiūlė sekso trikampį – jis, aš ir dar viena moteris. Ryžtingai nutraukiau jo svajones dar nė nespėjus joms įsibėgėti – visi vyrai tik ir svajoja apie tokio modelio seksą. Pasakiau jam, kad manęs tai nedomina ir aš nė negalvoju užleisti pozicijų – noriu vadovauti toliau. Juk jis pats teigė, kad svarbiausia patenkinti moterį. Taigi, mano pasiūlymas būtų toks – du vyrai vergai ir žavioji Egipto faraonė. Jis net žagtelėjo. Spoksojo it amo netekęs.
Pasakiau, kad įsivaizduoju tą jausmą – absoliutus saugumas...Visiškas atsipalaidavimas. Pasineriu į transą, susilieju su malonumu. Du galingi vyrai iš abiejų pusių, stiprios rankos švelniai glamonėja, kur nepasisuksi, ten standžios varpos...
Vyras tylėjo... Pagaliau pasakė, kad man papasakos vieną istoriją apie tokius mano siūlomus erotinius santykius. Tai štai, jis pažinojo vieną ištekėjusią moterį. Jos vyras dirbo jūreiviu tolimojo plaukiojimo laivuose. Grįždavo namo kas tris ar net šešis mėnesius. Jai nieko netrūko, mat, vyras gerai uždirbo. Po poros metų nuolatinio laukimo, priverstinio išsiskyrimo bei abipusio celibato abu nusprendė, kad be sekso gyvenimas nuvertėja. Sutarė duoti vienas kitam laisvę. Žinoma, su sąlyga, kad žalia gatvė duodama TIK seksui, o ne artimiems žmogiškiems ryšiams. Variantas – tik meilužis (–ė) – tai yra laikinas ir pageidautina – kuo pigesnis variantas. Visos apsaugos priemonės privalomos. Taip jiedu ir sutarė. Jūreiviui grįžus namo, žmona jam pasiūlė pasimylėti trise. Jis sutiko. Turėjo pažįstamą, jam ir pasiūlė sudalyvauti. Žmona paprieštaravo, perspėjo, kad geriau su nepažįstamu, maža kas. Bet galiausiai sutiko. Jai pamačius bendrą draugą kitu rakursu, kaip sakoma, kažkas labai stipriai dilgtelėjo moteriškoje „dūšioje“. Jie mylėjosi trise.
Kai sutuoktiniai liko vieni, vyras paklausė, kaip ji jautėsi „tuo metu“. Ji atsakė, kad bendras pažįstamas mylisi nepaprastai jautriai. Prieš išvykdamas į eilinį reisą, vyras paprašė jos nesusitikti su „žaidimų draugu“. „ Ar sutariame?“ – perklausė jis. Bet, žinia, jausmai nepaiso taisyklių – žmona įsimylėjo. Kai vyras po pusės metų grįžo namo, ji jam viską paaiškino, pasakė, kad myli aną, bet myli ir jį – nuosavą vyrą. Jog ilgisi abiejų. Papasakojo, kad matė dokumentinį filmą apie moterį Australijoje, kuri gyvena su dviem vyrais. Visi trys teigė, kad yra laimingi. Šitaip gyvena jau penkerius metus. Tad kodėl mums nepabandžius? – įtikinėjo žmona. Jos vyras pasiuto... Galiausiai jie išsiskyrė. Tuomet moteris persikraustė pas „žaidimų draugą“. Bet ir su juo po pusės metų teko skirtis – nebeliko erotinio kaifo, išblėso žarijų karštis – toks buvo jo paaiškinimas. Be to, jis, girdi, esąs biseksualus ir labiau už ją geidė jos buvusio vyro. Bet tas, deja, nebuvo homoseksualus – štai dėl ko jis labiausiai apgailestaująs... Antraip tikrai rinktųsi gyvenimą trise. Po tokių atviravimų moteriškė suprato likusi prie suskilusios geldos. Ilgiems vienišiems metams.
– Žinai, ką noriu tuo pasakojimu pasakyti tau? – paklausė mano vyras.
– Ne…
– Tokių erotinių žaidimų pasekmė – patirtis, kurios neįmanoma pamiršti. Seksualinio susijaudinimo bei pasitenkinimo lygis šimtais kartų aukštesnis už įprastą pasimylėjimą dviese. Kartą paragavus, neįmanoma užmiršti. Ar vyras mylisi su dviem moterimis, ar moteris su dviem vyrais, šios patirtys palieka neišdildomą įspūdį, nuolat persekiojantį alkį, kurio paprastas „mes tik dviese“ seksas niekaip nepatenkins. Jeigu santykiai su antra puse tvirti ir atviri (turiu mintyse dalijimąsi fantazijomis ir jų įgyvendinimą dviese), tik tuomet įmanoma alkį – tą nepasotinamą žvėrį nuraminti. Kitu atveju tai tampa rimtu santykiu išbandymu, ypač tuomet, kai kitas partneris nėra nieko panašaus patyręs. Iki skyrybų lieka tik vienas žingsnis. Ar ne geriau rinktis visišką atvirumą, nevaržomas fantazijas ir bet kokių tabu, kompleksų laužymą dviese?
– Tai argi mes šito dabar nedarome? O tu man pirmą kart pasakoji apie tokias patirtis ir tą nepasotinamą alkį… Ar čia tavo patirtis? Negąsdink manęs… Turime šeimą, vaikus… Ar nori man kažką pasakyti. Ar nori skirtis? Išeiti?
– Karantino sąlygomis, brangioji, net ir norėdamas neišeisi, pasodins, – nusijuokė mano vyras ir apkabino. Nesiruošiu niekur eiti. Tiesiog gal ne visas fantazijas verta realizuoti, gal reikėtų kiek atsargiau, nes bala žino, kaip visas šis reikalas gali pasibaigti. Svarbiausiai laiku pasakyti STOP. Gal nustokim kalbėję, geriau tęskime – kiek miesčioniškai, įprastai. Tu ant manęs, aš ant tavęs, tave iš nugaros…
– Ir viskas? Tik trys pozos? Na, jau…
– Aukštasis pilotažas naktį, vaikams už sienos miegant – nerealu.
– Tikrai… Na, gerai, labanaktis...
– Labanaktis…
Jaučiau, kad vyras nemiega. Abu negalėjome užmigti. Mintys sukosi… Karantinas, vaikai, uždara erdvė… Pusėtinas seksas, juk nešauksi visa gerkle… Kažkaip suktis reikės, išmokti suteikti ir priimti malonumą neeilinėmis sąlygomis.. Antraip išprotėsime….
– Ką manai?
– Manau, kaip ir tu…
– Labanaktis…
– Labanaktis…
