Tiesa nr. 1. Žolė žalesnė ten, kur ją prižiūrime. Nepaisant neaprėpiamų galimybių gyventi ir dirbti bet kuriame pasaulio krašte, išties laimingi ir laisvi jaučiamės ten, kur apsistojame ilgam ir rūpinamės tuo, kas mus supa. Tik apsiriboję iš tiesų tampame laisvi.

Tiesa nr. 2. Svarbu išmokti jaustis patogiai nepatogiose situacijose. Niekas mums nežadėjo, kad gyventi bus lengva, šilta ir patogu. Pasaulis mums nieko neskolingas. Gauname tiek, kiek teikiamės duoti pasauliui.

Tiesa nr. 3. Kartais verta savęs paklausti: „Kaip elgtųsi menininkas šioje situacijoje?“. Manau, pirmenybę jis teiktų laisvei, improvizacijai, spalvoms, judesiui ir santykiams.

Tiesa nr. 4. Dažniausiai turime tik du pasirinkimus. Galime pasirinkti skausmą augti arba skausmą stagnuoti. Nekyla abejonių, kad labiausiai vilioja pasirinkti stabilumą ir komfortą užuot nėrus į nežinios apipintus pokyčius. Nepatogi tiesa yra ta, kad abu pasirinkimai mums sukels skausmą. Tad belieka atrasti drąsos savyje pasirinkti augimą.

Kristina Augustinaitė
Tiesa nr. 5. Niekas mums neveiks kol mes nieko neveiksime. Rezultatai neatsiranda savaime, kad ir kaip to norėtųsi. Nėra tokio dalyko kaip žaibiška sėkmė. Tik kantriai dedamos nuoseklios pastangos ilgainiui ima nešti užtarnautą derlių. Kitavertus, pastangos, nukreiptos į visas įmanomas veiklas, leidžia pasistūmėti milimetrą į visas puses. Tai sekina ir palieka be didesnių apčiuopiamų rezultatų. Tad ypač svarbu pirmiausiai pasirinkti kryptį ir nuosekliai jos laikytis. Jei pavienes dienas lygintume su kalnais. Tai nuoseklios veiklos pjungtos dienos sudaro Himalajų kalnyną. Taigi, principas paprastas — tereikia atlikti namų darbus, išanalizuoti žemėlapį, išmintingai pasirinkti kryptį ir nuosekliai judėti savo tikslo link.

Tiesa nr. 6. Aukso karštinės metu laimi daugiausiai ne tie, kurie karštligiškai ieško aukso, o tie, kas kuria, gamina ir tiekia įrankius. Chaotiškame, beprotiško tempo pasaulyje labai svarbu stabtelti, atsitraukti ir savęs paklausti, ar tapome karštligišais aukso ieškotojais, ar galime situaciją pakreipti kūrybiška kryptimi.

Tiesa nr. 7. Bėgimas nuo problemos tik padidina atstumą nuo sprendimo suradimo. Kuo ilgiau vegiame tvarkytis su iškilusiu sunkumu, tuo didesnis ir labiau neįveikiamas jis ima atrodyti.

Tiesa nr. 8. Dėkingumas užprogramuoja mūsų smegenis pastebėti tai, kas gero mums nutinka užuot priėmus teigiamus nutikimus kaip savaime suprantamus reiškinius. Tad kas dieną verta prisiminti bent penkis dalykus už kuriuos esame dėkingi.

Tiesa nr. 9. Smegenys yra mūsų kūnas. Jos nėra atskirai nuo kūno kaip kartais įprasta jas traktuoti. Todėl tikintis sveiko proto, taip svarbu pasirūpinti viso kūno sveikata. Aktyvus laisvalaikis, miegas ir sveika mityba yra nepaprastai svarbūs.

Tiesa nr.10. Pusiausvyra atsiranda anksčiau ar vėliau. Kai jaučiamės ypač prastai tarsi atsimušę į juodžiausią dugną, išauš diena kai jausime proporcingai tiek pat daug džiaugsmo. Telieka išbūti ir išlaukti. Kaip sakė karalius Saliamonas, ir tai praeis.

Tiesa nr. 11. Normalumas yra subjektyvus. Pasaulyje yra 7 milijardai normalumo interpretacijų. Kiekvienas iš mūsų esame sudaryti iš 7*1027 atomų (tai yra 7 su 27 nuliais). Unikalus šių atomų išsidėstymas daugiau nepasikartos. Tad metas pradėti save priimti, vertinti ir saugoti.

Sakoma, kad blyškiausio pieštuko paliktos žymės išlieka ilgiau nei mūsų prisiminimai. Dėl to pravartu užsirašyti savąsias tiesas ir karts nuo karto jas sau priminti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)