Neturime valdžios ne fizine prasme, kad ji pasislėpė ar kaip koks Karlsonas išskrido, pažadėjusi sugrįžti, – tai būtų anokia bėda, išsirinktume kitą. Jos neturim teorine, veiksnumo prasme: kaip tautos įgaliotų institutų, veikiančių tautos (ar bent daugumos) nurodytais opiais klausimais tautos (ar daugumos) pasirinktais būdais.

Bet gal mes jau gyvenam taip gerai, kad nėra reikalo valdžiai ką nors labai veikti ir spręsti? O gal išsipildė libertarų svajonė ir turime minimalistinę valdžią, kuri laikosi sveiko požiūrio, kad geriausia ta valdžia, kuri į gyvenimą kišasi kuo mažiau?