Trumpalaikės šlovės kalvė: jeigu ir laimėsime „Euroviziją“, tai netyčia

Kasmet sausio ir vasario mėnesiai prasideda tuo pačiu: „kokios šiemet bus tendencijos“, „ar nepasidarysime gėdos“ ir galiausiai „ne tuos išsiuntėme“. „Eurovizijos“ formatas Lietuvoje vis dar egzistuoja kaip esminis metų muzikos įvykis: pasirodymas turėtų lyg ir sustiprinti mūsų pozicijas muzikiniame pasaulyje.

Vėl pamirštama, kad „Eurovizija“ yra itin riboto formato muzikos fiesta, kurios nugalėtojai dažniausiai ir lieka muzikos tendencijų užribyje bei prisimenami tik kasmet tą patį gegužės savaitgalį vykstančių transliacijų metu. Žinoma, išskyrus tuos kelis atvejus, kurie vis dėlto dėl konkurso tapo kažkuo didesniu ir kurie pasitelkiami tvirtinant galios įspūdį.

Nuo 1957 metų kol kas tik 2 „Eurovizijos“ laimėtojai po šio konkurso turėjo itin sėkmingas muzikines karjeras už konkurso ribų. Be abejo, kalbame apie ABBA ir Celine Dion. 2 pasirodymai iš 67. Tai tėra vos 3 procentai visų nugalėtojų, apie kuriuos kalbama ir už šio griežtus rėmus ir kiek pasenusias taisykles turinčio konkurso ribų.

Susiję straipsniai M.

Trumpalaikės šlovės kalvė: jeigu ir laimėsime „Euroviziją“, tai netyčia

Nuorodos kopijavimas

Trumpalaikės šlovės kalvė: jeigu ir laimėsime „Euroviziją“, tai netyčia

Naujausi