Kuo toliau – tuo liūdniau: kodėl „Grammius” šiemet susiglemžė melancholiška paauglė
Tomas Vaitelė
2020 m. sausio 29 d. 20:00
aA
Nuo 1985 metų muzika darėsi vis liūdnesnė. Tokias išvadas pateikė Kalifornijos universitete atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamos 1951–2015 metų muzikinės tendencijos. Popkultūroje depresija tapo savotišku būvio sinonimu, o šiemet išdalinti „Grammy“ apdovanojimai patvirtino, kad liūdesio tendencijos ne iš piršto laužtos.
„Grammy“ per savo istoriją anaiptol dažniausia nepataikydavo į muzikines tendencijas ir užribyje palikdavo tuos, kurie dominuodavo ir, kaip galima matyti šiandien, darydavo didžiausią įtaką. Egzistavo ir ištisa kategorija favoritų, kuriems statulėlės buvo dalijamos už bet ką. Vienu tokių laikomas ir Frankas Sinatra.
Nuo apdovanojimų pradžios 1959 metais, „Grammy“ tyčia ar netyčia praklausydavo aktualiausius to meto atlikėjus. Pavyzdžiui, geriausios naujos grupės statulėlė „Bitlams“ atiteko 1965 metais. Viskas kaip ir logiška, tačiau tuo metu grupė jau buvo išleidusi 4 sėkmingus albumus, jau buvo kiek pavargusi nuo užgriuvusios šlovės, o „bitlomanijos“ karštinė po truputį blėso.
Susiję straipsniai
Kaip