aA

Svarstant įvairiausius Lietuvos karinio užpuolimo scenarijus, negalime apeiti vieno aspekto – pradinėje karinio konflikto fazėje priešininkas visuomet stengiasi susilpninti, eliminuoti stiprias oponento vietas, minimalizuoti galimą žalą sau ir užsitikrinti būsimą pergalę „mažesniu krauju“. Paprasčiau tariant, prieš neišvengiamai susiremiant sausumos pajėgoms, priešininkui stengiamasi suduoti nuotolinių smūgių ir kuo labiau jį pažeisti bei susilpninti. Senovės kariuomenės savo arsenaluose turėjo katapultų ir balistų, svaidyklininkų, lankininkų. Jau vėlesniais laikais išaugo artilerijos ir aviacijos vaidmuo, atsiradus raketinei ginkluotei, – prasidėjo šių priemonių ir kontrpriemonių tobulinimas.