Kodėl ne trylikta dalis, sakote jūs? Nes puoselėju amerikietišką idėją, kur nėra trylikto namo, name – nėra trylikto aukšto, nes tai nelaimingas skaičius, velnio tuzinas, ir prietaringi amerikiečiai nenori to turėti savo gyvenime. Gal veikia tie pragaro burtai, gal neveikia, bet kam rizikuoti, jei galima nerizikuoti?
Prietarai yra prasmingi tiems žmonėms, kas jais tiki, ir nereikia bandyti tų žmonių įtikinti kitaip, net jei jums atrodo nesąmonė. Kiekvienas, kas geriau pasijunta nuo amuleto, laimingo pakabuko ar laimingo skaičiaus, tegu taip ir jaučiasi, jei jam taip ramiau ir geriau gyventi. Tai absoliučiai niekam nekenkia. Tai ne skiepų atsisakymas, kur dėl kvailo įsitikinimo, kad jie kelia autizmą, gali mirti – ir miršta – žmonės.
Mitas yra realus žmogui, kuris juo tiki. Todėl net ir tokie sovietiniai dalykai, kaip tikėjimas kovo 8-ąją arba tuo, kad negalima dovanoti lyginio gėlių skaičiaus, tai tegu jie ir būna tiems, kam tai patinka, nes jiems tai yra realybė. Jiems realiai atrodo gražu moteris sveikinti per vasmoje marta, ir tai yra jų realybė, ir tegu būna. Man nekenkia, kad kiti valgo karpį drebučiuose, nors man ši žuvis yra šlykšti – tik kad jie man nesiūlytų, ir viskas bus gerai.
Tačiau čia ne apie kitus žmonės kalbame, o apie jus. Jus irgi bandys įtikinti, kad jums patinka kažkaip neteisingai. Kad mėgstate kaip nors negerai ir nepageidautinai. Kad taip, kaip jums smagu, neturi būti smagu. Dažniausiai tai būna bjaurūs žmonės, kurie išsivėpia, kai tik jūs pasakote, kad jums patinka „Hesburgeris” arba dešrainis iš degalinės. Jie jums praneš, kad o jiems tai pats šlykščiausias dalykas pasaulyje ir jie nesupranta, kaip tai galima mėgti. Dar ir su tokia potekste, girdi, pasiaiškink, kaip čia tau gali patikti.
Niekam iš normalių žmonių nepatinka juk, sakys jie. Gal tu durnas? Tai vienodai tinka, ir kalbant apie mėgstamiausią kramtomos gumos skonį (baik, man šitas tai kaip tik pats šlykščiausias), ir apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris buvo JAV vadovas 2019 metų gruodžio mėnesį, kai buvo rašomas šis tekstas. Nagi, pasiaiškink, kodėl tu drįsti mėgti tai, ko mes visi nusprendėme nemėgti.
Tokiu atveju besibrukančius jums į sielą ir komanduojančius, kaip jūs turite galvoti, reikėtų labai greitai, labai negailestingai ir, deja, brutaliai pastatyti į vietą. Šiuo atveju kompromisų nebus, ir kalbėti reikia labai aiškiai (net jei jūsų pašnekovas įsižeis). Taip, man patinka šis rašytojas, ir jeigu tau jis nepatinka, tai absoliučiai ne mano problema. Jeigu dar man aiškinsi, tai čia bus tavo problema, nes aš tavęs klausytis nesiruošiu. Nebijokite būti aštrūs ir šiurkštūs – jie patys prisiprašė. Tokiems žmonėms šiurkštumas yra tik veidrodis, atsuktas į jų marmūzes.
Kaip rašė viena autorė, jeigu neišauklėtas vyresnis asmuo pradeda jaunam aiškinti, kad tu per jaunas ir nepatyręs, kad galėtum čia turėti nuomonę, labai padeda atsakyti, o jūs ne per sena ir ne per daug nupezusi, kad čia kvaksėtumėt, ką? Šokas garantuotas. Susimąstymas, ką aš sakiau ir kaip tai skambėjo, bus toli gražu ne visada, bet storžievis senbezda bus pastatytas į vietą.
Dar dažniau būna, kad jums kažkas nepatinka, nepriimtina, bjauru ir žemina, bet jums aiškina, kad čia viskas iš tiesų yra gerai. Taip būna daugeliu atvejų, skalė plati: nuo to, kad visiems įkyrėjusios mamos nepakeisi, ir tegu ji aiškina toliau, na ir kas, kad visiems gadina nuotaiką, iki to, kad žmonės akivaizdžiai šlapinasi jums ant galvos, ir sako, kad lyja, ir jei jūs tuo netikite, jus kaltina paranoja ir perdėtu jautrumu.
Apskritai, kai tik išgirstate apie save, kad jums paranoja, persekiojimo manija, nesveikas įtarumas, padidintas neproporcingas jautrumas, kai jus kritikuoja ir puola ir sako, kodėl tu viską priimi kaip kritiką ir puolimą, tai labai didelė rizika, kad jumis manipuliuoja ir bando laikyti kvailio vietoje. Jūsų jautrumas yra ne jūsų problema, o jūsų normali reakcija į tai, kas jums nepatinka. Jums neprivalo patikti tai, kas jums yra blogai, net jei žmonės nubalsavo ir pasakė, kad viskas čia normalu, neimk tu į galvą. Įtarumas dažnai būna paremtas patirtimi ir matymu ženklų, kurie praneša jums, kad kažkas nėra gerai, net jei jums visi tvirtina, kad čia viskas tvarkoje.
Buvo tokių, kas nuolatos ėdė profesorių Vytautą Landsbergį dėl jo, girdi, nesveiko įtarumo Rusijos atžvilgiu ir tam buvo išgalvotas posakis apie puolančius rusus, suprask, kokie čia gali būti kėslai, Stalinas seniai jau miręs, ir Rusija ne tokia nenormali, kad gadintųsi santykius su visais ir kad okupuotų svetimas teritorijas. Paskui atsitiko Krymas ir karas rytų Ukrainoje, ir pasirodė, kad tie, kas buvo įtarūs, nė kiek nepadaugino, atvirkščiai, jei buvo labai atlaidūs ir optimistiški savo vertinimuose.
Prieš kiekvieną finansų krizę visada būna žmonių, kurie aiškiai atpažįstamus pirmuosius ženklus suvirškina ir paaiškina anksčiau už kitus, bet jie visada yra nubraukiami ir išjuokiami, kaip panikuotojai, kurie pernelyg jautriai ir įtariai į viską reaguoja.
Iš esmės, tie žmonės sako: nepasitikėk tuo, kaip atrodo tau, nepasitikėk savo jausmais, nuojauta ir emocijomis, geriau pasitikėk manimi, mano versija ir mano aiškinimu, nes man labiau patiks ir bus žymiai patogiau, jei tu taip darysi. Visiems bus parankiau, jei tu netikėsi savimi, ir mes tau įkalbėsime savo pasaulio ir įvykių modelį. Neklausyk savęs, klausyk mūsų, mes žinome geriau.
Reaguok ne taip, kaip tau norisi, o taip, kaip mes tau čia aiškiname, ir tau irgi bus geriau, čia ne tik mums taip norisi, čia realiai ir tau taip bus geriau, patikėk. Šis žodis – patikėk – pats savaime turėtų būti jums pavojaus skambutis. Tas žodis liepiamąja nuosaka reiškia, jog iš jūsų nesitikima, kad jums norėsis tuo kalbėtoju tikėti, tačiau bandoma tai įpiršti privalomuoju būdu. Ir dar tuo žodžiu jūs esate raginamas atsisakyti kritinio mąstymo. Geras atsakymas į tą žodį būtų klausimas – o kodėl aš turėčiau tavim tikėti, jei man visai to nesinori? Aš tikiu labiau savim, negu tavim.
Kai smurtaujama, labai dažnai kas nors atsiranda iš smurtautojų tarpo, kas paaiškina aukai, kad mes šiaip tau gerą darome, tik tu nesupranti. Ateis laikas, ir tu man padėkosi – sako vaikmušė ragana, ji įsivaizduoja, kad ji užsiima auklėjimu ir yra perversiškai įsitikinusi, kad vaikas ir visuomenė jai tikrai turi būti dėkingi.
Esmė, deja, yra tokia, kad jums ir tik jums priklauso priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju, ir būtent jūs turite kritinį protą, kuris yra pats aštriausias ginklas prieš tuos, kas nori jumis pasinaudoti ar jumis manipuliuoti. Gyvenimas yra jūsų, sprendimai yra jūsų, ir jūs pats turite pasirinkti geriausius sprendimo instrumentus. Tai yra jūsų atsakomybė prieš patį save. Ką pasirinksite – savo pačių kritinį protą, kuris šiaip jau patikimiausiai tarnauja jūsų interesams, nes yra jūsų, ar kažkieno kito jums brukamus modelius, paaiškinimus ar pateisinimus, kurie (greičiausiai) tarnauja ne jums, o brukančiojo interesams?
Dar Dale Carnergie, tas, kuris rašė visų motyvacijos ir savipagalbos knygų motiną apie tai, kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms (tiesa sakant, be mano tekstų, tai labai galimai vienintelė knyga, kurios jums reikia gyvenime, kalbant apie populiariosios psichologijos išmanymą), labai gerai pastebėjo, kad vienintelis dalykas kitą žmogų priversti ką nors padaryti yra padaryti taip, kad jis užsinorėtų tai padaryti. Kitų būdų nėra. Todėl kai jus įtikinėja, paklauskite savęs, ar jums reikia to, ko iš jūsų prašo, ar čia visgi reikia tiems, kas prašo. Tik labai retai žmonės įtikinėja jus kažką padaryti prieš jūsų valią, siekdami jūsų interesų, ir tie žmonės dažniausiai būna baltais chalatais. Jie yra išimtis.
Vienintelis žmogus, kuriuo jūs galite absoliučiai pasitikėti, esate jūs pats, ir tai ne visais atvejais. Jei jums atrodo, kad jums labiau verta pasitikėti kitais, jūs turite labai didelių problemų su saviverte ir pasitikėjimu savimi, ir šituo jums reikia rūpintis kuo skubiau – jums tikrai padės specialistas.
Kitą kartą kalbėsimės apie temą, kurią žadėjau aptarti 12 dalyje, bet ji tiesiog tenai netilpo. Ji yra apie tai, kad gyvenime būna juoda ir balta, ir būna situacijos be atspalvių, ir dar būna, kad reikia rinktis ir nėra aukso vidurio. Ir aukso vidurys yra labai smarkiai pervertintas.
