Antra, tas posakis labai tiesiogiai simbolizuoja ir mūsų amžiną pašaipą karjerą darantiems ar kitaip bandantiems prasimušti į aukštesnes gyvenimo stratosferas visais įmanomais būdais. Ir trečia, tarp kaimo žmonių gali rasti kur kas gražiau ir padoriau besielgiančių žmonių nei taip vadinamajame „Lietuvos mieste“. Apšaukti žmogų „kaimiečiu“ – lengva. Tačiau tai dar toli gražu nereiškia pabrėžti netinkamą jo kilmę.
Likimo ironija, bet šiandien socialinė klasė nebūtinai siejasi su turimu turtu ar manieromis. Už lango jau nebe XVIII amžius ir šiandieninė aukštuomenė taip pat dirba sunkiai. O ir nebūtinai priklausymas aukštuomenei reiškia nepriekaištingas manieras – tai itin akivaizdu, įdėmiau pažvelgus į dabartinių Europos princų ar princesių elgesį: kraujas jų neabejotinai mėlynas, o štai poelgiai (arogancija, tingumas, nešvankūs ar rasistiniai pasisakymai, skyrybos, chamizmas, siauraprotiškumas, kiti įvairūs kvailiojimai) primena eilinius Lietuvos plebėjus.
Nukrenta kąsnis ir nuo Anglijos karalienės šakutės, tenka, deja, ir jai apsidrabstyti trupiniais, užmiršta ir ji pašnekovų vardus (jau neminint jos pasisakymų per Britanijos televiziją apie madingąjį „socialinės atskirties mažinimą“, pačiai segint krūvą brangenybių ir sėdint dar didesnių turtų fone – tikras „faux pas“!).
Daugelis Europos aristokratų netgi yra nuskurdę ir vos suduria galą su galu. Nieko nestebina jų prasta asmeninės higienos būklė (Italijoje netgi yra sakoma, kad vietiniams „aristokratams savo šeimos briliantą saugiausia yra slėpti po muilo gabalu, nes vis tiek niekas juo nesinaudos“), susidėvėję drabužiai ar iš pirmo žvilgsnio bevertės antikvarinės smulkmenos, kuriomis jie didžiuojasi.
Tačiau nepaisant jų finansinės situacijos ar elgesio vienu ar kitu momentu, kilmingi žmonės vis tiek turi tam tikrų bendrų ir privalomų bruožų. Ir juos dažniausiai visada pažinsi iš paprastų dalykų – pagarbos žmonėms, su kuriais jie yra ar bendrauja. Gyvensenos ir pasaulėžiūros standartų, kurių jie laikosi. Nes tai dalykai, kuriuos sunku imituoti kitų klasių atstovams, ir jie dažniausiai būna įgimti arba įgyti per ilgus gyvenimo metus.
Ir atvirkščiai – nepaisant savo turto ar politinio statuso, egzistuoja ir prasčioko bruožai, kuriuos sunku paslėpti, nes jie dažniausiai įaugę tiesiog genetiniame lygmenyje. Ir kalba net ne apie gyvenimą „kaime“ (kuris daugeliu atvejų yra tauresnis nei gyvenimas „mieste“), ne apie drabužius (ir princai vilki treningus). Kalba apie surauktą veidą, į žemę įbestą žvilgsnį (kaip sakoma, „dėl savo anatomijos kiaulė negali žiūrėti aukštyn“), nerimą dėl ateities, keiksmažodžius – ir tai tik aisbergo viršūnė.
Egzistuoja ir subtilesnių, iš pirmo žvilgsnio mažiau pastebimų, bet beveik neįmanomų nuslėpti prasčioko bruožų, nepaisant ilgų treniruočių ir savikontrolės pastangų. Pavyzdžiui, nuo seniausių laikų buvo žinoma, kad plebėjai visada valgo greitai ir daug, o aristokratai – lėtai ir mažai. Tai sąlygojo ir dar vieną klasinę savybę: prasčiokas viską ima penkiais pirštais, kilmingas žmogus – tik trimis ar dviem... Išvis, iškalbingiausias klasinis kilmės veidrodis – tai elgesys prie stalo.
Ten prasčiokas visada sėdi susikūprinęs, kalba garsiai arba išvis nekalba, lenkiasi prie šakutės ar šaukšto, užuot juos kėlęs prie burnos, bulves pjausto peiliu (ji, deja, turi būti pjaustoma šakute), peiliu pjausto ir salotų lapus (jie niekada nepjaustomi, o vyniojami ant šakutės), vaisius lupa rankomis, sėdasi šalia savo žmonos (aukštuomenės aplinkoje vyras niekada nėra sodinamas šalia savo žmonos).
Ir daug kitokių dalykų, kurie lengvai išduoda prastą kilmę. Tačiau yra išeitis. Jų tiesiog vengti ir kilstelėti savo gyvenseną į šiek tiek aukštesnį lygį. Arčiau aristokratijos ir dievų. Ir tada jau patys nusistebėsite, kaip lengva pažinti kitus prasčiokus. Nes nekilmingas žmogus:
1. Valgo degalinėse parduodamą maistą – ir juo netgi gardžiuojasi!
2. Remia ekstremalias dešiniąsias arba kairiąsias partijas – o apie politiką žinias gauna iš radijo ir televizijos.
3. Garsiai leidžia muziką per savo automobilio grotuvą – ir būtinai atsidaręs langus.
4. Mėgsta be tikslo važinėti automobiliu.
5. Rūko viešose vietose – ir visada nori rūkyti.
6. Turi „alaus pilvuką“ ir nemato savo „instrumento“ be veidrodžio – ir dažniausiai net neturi nei veidrodžio, nei svarstyklių.
7. Kaltina kitus žmones turint savo nuomonę – ją visada lygindamas su savo nuomone.
8. Per pietus ar papietavęs geria „kolą“ ar kitokį gazuotą gėrimą – „virškinimui paskatinti“.
9. Įžeidinėja priešininkų komandos juodaodžius – bet didžiuojasi savo remiamos komandos juodaodžiais.
10. Rimtai vertina profesionalų sportą – ypač „amerikietiškas imtynes“.
11. Verkia žiūrėdamas sentimentalų vaikišką filmą – tačiau savo ašarų gėdijasi.
12. Apgirtęs staiga tampa atviru rasistu – o taip pat nacistu, ksenofobu ir homofobu.
13. Aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose – kaip paprastai, tik „laikindamas“ kitų įrašus.
14. Neskaito knygų – jų ir neperka.
15. Gyvena pas savo tėvus – nes yra ir vėl išsiskyręs.
16. Valgo viską, ką gamina mama arba senelė.
17. Ignoruoja kelio ženklus.
18. Ant namo vartelių užsikabina lentelę su užrašu „Piktas šuo“.
19. Darosi tatuiruotes ir tvirtina, kad jos turi slaptą, tik jam vienam artimą ir suprantamą prasmę.
20. Savo vaikams suteikia angliškus vardus – nes, girdi, taip jiems bus lengviau gyvenime darant karjerą užsienyje.
21. Juodai perdažo savo automobilį.
22. Vairuoja prancūziškas, itališkas, japoniškas ir korėjietiškas mašinas.
23. Atostogauja Egipte arba Turkijoje.
24. Jo šuo – buldogas.
25. Geria „sangria“ arba alkoholinius mišinius – bet negeria „sauso“ vyno.
26. Nemoka jokios užsienio kalbos.
27. Klauso lietuviškos muzikos – o ir moka dainų žodžius mintinai.
28. Nešioja padirbinius ir klastotes.
29. Garsiai keikiasi kitų žmonių akivaizdoje.
30. Pertraukinėja kitus jiems kalbant.
31. Nespaudžia rankų moterims.
32. Meta panaudotas servetėles ant lėkštės.
33. Kalba apie tai, kiek daug pinigų turi – ir dažnai kalba apie save neklaustas.
34. Kiekvieną sakinį pradeda žodžiais „aš“, „man“, „mano“.
35. Netausoja kito žmogaus laiko ir erdvės.
36. Kalba pilna burna.
37. Pavalgęs pastumia tuščią lėkštę nuo savęs – kaip paprastai, link kitų žmonių.
