Iki šiol mes šiek tiek kalbėjomės apie tai, kaip išvengti žmonių, kurie jūsų gyvenimą daro kančia ir auka, arba kaip išvengti jų poveikio. Dabar, kai parazitus apraminom, atėjo laikas pakalbėti, iš kur ateina laimė.
Daugelis žmonių yra nelaimingi todėl, kad laimę jie sieja su turėjimu: būtų laimingi, jei turėtų tiek pinigų, tokį darbą, tokį namą, tokią mašiną, tokį telefoną arba tokią draugę va su tokiais papais arba ilgomis kojomis. Ir tada jie stebisi ir nusivilia, kai gauna tuos dalykus, o laimės ne.
Iš turėjimo ir neturi ateiti laimė, turėjimas ne tam skirtas, ir laimė ne taip veikia. Todėl posakis apie tai, kad laimė ne piniguose, yra ir teisingas, ir kartu šiek tiek nesąmonė. Taip, pinigai neatneša laimės, bet lygiai taip pat jos neatneša jokie materialiniai dalykai, joks įsigijimas, joks, kartoju, turėjimas. Todėl vietoje „pinigai” gali būti bet koks daiktas. Pinigai yra tik instrumentas, priemonė, kaip elektra, be kurios nešvies lemputė ir nepasikraus fotoaparato baterija, bet pati elektra nei šviečia, nei fotografuoja, ji tik kelias į kažką, ir lygiai taip pat yra pinigai.
Laimę atneša potyriai. Naujas raudonas sportinis automobilis (jeigu jums patinka tokie dalykai) laimės neša lygiai tiek, kiek laiko – sekundžių, minučių, dienų, mėnesių – jis jus džiugina, bet tas džiugesys ateina iš jūsų paties. Jei jums pasidaro nebeįdomu, nedirgina, nekabina – tai automobilio laimės vertė yra nulinė. Jis gali būti kelias į laimės pojūtį, bet tik tiek. Ką jis jums padarys, priklausys tik nuo jūsų.
Man, pavyzdžiui, labai daug laimės ir džiaugsmo neša mano užrašų knygutės ir japoniški rašikliai, kurie yra tiksliai tokie, kokius aš mėgstu – ne todėl, kad džiaugsmas geru popieriumi ir gerai slystančiu rašikliu yra universalus ir galioja visiems, o todėl, kad aš turiu su tuo santykį.
Aš dabar gyvenu Italijoje, ir mane čia džiugina kiekviena galimybė nufotografuoti namo mūrą, apsilupusį tinką, 1950-ųjų periodo aprūdijusią iškabą ir dar daug panašių dalykų – parduotuvių vitrinas, senolius kaimuose, ranka rašytus skelbimus, senovinius (iki ES standarto atsiradusius) automobilių valstybinius numerius, reklamas ar tuščią stiklo tarą. Tai nereiškia, kad tai labai gera fotografija. Tai nereiškia, kad ir kitiems tai turi patikti. Tai nereiškia, kad mano nuotraukos visiems labai gražios. Aš nesiekiu nė vieno tų dalykų. Aš siekiu tik asmeninio gero pojūčio sau pačiam. Kai mane tai nustos džiuginti, aš nustosiu fotografuoti ir pradėsiu daryti ką nors kito.
Pati kelionė į nuostabią užsienio šalį dar yra niekas, ir tai lengva įrodyti. Jei atskrendi į Šveicariją, vieną puikiausių šalių pasaulyje, ir tiesiai iš oro uosto perveža automobiliu be langų į požeminę laboratoriją, kur jūs turite dirbti jums nepatinkantį darbą, junginėdami kokius nors laidus arba preparuodami nugaišusias nuo maro žiurkes, tai pats buvimas Šveicarijos teritorijoje jums yra nulis sveikų ir jokių pasekmių, nekalbant jau apie laimę. Ir todėl yra aišku, kad pati Šveicarija iš savęs jokių laimės ir džiaugsmo garantijų nesuteikia. Laimė ir malonumas ateina iš jūsų veiksmų ir santykio su aplinka.
Čia kaip lietuviai emigrantai, dėl savo įgūdžių ir žinių stokos dažnai dirbantys blogus darbus, gyvenantys bloguose rajonuose ir blogose kompanijose ir kuriems ta pati šalis, kuri kitam suteikia tiek džiaugsmo, neneša nieko, tik erzelį ir nusivylimą. Šalis ta pati, santykis kitas.
Kad būtų dar aiškiau, štai kitas palyginimas. Štai įsivaizduokite draugę, apie kokią svajoja dauguma vyrų. Atrodo, kaip šlapias sapnas, šypsosi kaip angelas, atrodo, ištirputum jos apkabintas ir nieko daugiau negali reikėti ar norėtis gyvenime. Štai ji padarys jus laimingu. Ir tada jūs ją nusikabinate ir pradedate su ja gyventi, ir pasirodo, kad ji dar gali būti ir pikta, ir įkyri, ir kontroliuojanti, ir šiaip ragana šlykštaus charakterio. Draugė nepasikeitė, ji tokia pati, tik pasikeitė jos elgesys su jumis, pasikeitė jos santykis su jumis, ir ji laimės jokios neatneša. Nes laimė jums ateidavo iš jos santykio su jumis. Todėl kartais žmonės stebisi, kaip vyrai gali būti laimingi su neišvaizdžiomis, nelabai protingomis, dar kartais ir apsikuitusiomis moterimis: todėl, kad viskas yra ne apie tai, kaip ji atrodo, o apie tai, kaip ji elgiasi su tuo vyru, ir kokius potyrius suteikia.
Nėra vienareikšmiškai į laimę arba į nelaimę vedančių dalykų. Cukrus kavoje gali būti vienam tai, ko reikia iki tobulo potyrio, o kitam (man) gali būti kavos gadinimas. Lygiai taip pat skausmas nėra vienareikšmiai blogas: kartais mylimieji vienas kito prašo, kad jiems sukeltų skausmo – ranka arba rimbu arba dar kaip nors. Smaugtų, muštų, temptų už plaukų. Taip prašydami, jie laukia ir nori to potyrio. Atsimenu, aš jaunystėje mėgdavau gerti naktį atsikėlęs beprotiškai šaltą kolą. Tokią, nuo kurios, rodos, sustingdavo ir apšarmodavo smegenys. Tai nebuvo malonus pojūtis, bet aš jo laukdavau.
Žmonės ieško potyrių, ir būtent todėl tokį susidomėjimą kelia jau tūkstančius metų alkoholis, narkotikai ir netinkamai naudojami psichotropiniai vaistai – visi jie pavojingi ir visi jie kenksmingi, bet jie visi keičia žmogaus potyrius: vienus nubraukia, kitus sukelia. Narkomanui patinka ne adatos dūris, ne užsikrėtimo pavojus ir ne reali galimybė greitai numirti: jam reikia tik potyrio, kuris atsiranda, kai jo organizme atsiranda tos medžiagos. Dažnai sakoma, kad žmonės svaiginasi – ir teisingai sakoma, nes svaigulys yra vienas iš potyrių.
Iš esmės, tuo pačiu užsiima ir tie, kas stengiasi sukelti sau potyrius kitais (tik jau legaliais, nors ir ne visada) būdais: šuoliais nuo uolos, prisikabinus už virvės, sklandymu, giluminiu nardymu arba atrakcionais, kur nuo greito kritimo, greito šovimo į viršų arba sukimosi išsiskiria tam tikri hormonai, sukeliantys pojūčius, ir tuos pojūčius žmones brangina. Kai buvau jaunas ir labai mažai miegojau ir per naktis dirbdavau, labai džiugindavo svaigulys ir ryškus pojūčių aiškumas, pagerėjęs kvapų ir spalvų suvokimas, kuris atsirasdavo dėl nemiegotos nakties. Ta maloni būsena trukdavo neilgai: paskui užgriūdavo sunkus ir slegiantis nuovargis, bet kol būdavo malonu, tol tuo džiaugdavausi.
Todėl potyris, kurį turite, apčiuopiamų dalykų efektas jūsų adresu, jums sukelti jausmai ir mintys ir yra laimė, ir todėl žmonės visą laiką siekia būtent potyrių, tik dažnai klaidingai mano, kad galima potyrius gauti vien tik turint dalykus, kurie praeityje buvo su tais potyriais susiję. Lygiai taip pat, nusipirkę kompaktinį diską, iš jo negausite jokio muzikinio malonumo, kol neįdėsite jį į tinkamai įjungtą grotuvą.
Ką siūlau šiandien? Jokiu būdu ne alkoholį ir ne narkotikus, nieko nelegalaus. Geriausias būdas pradėti rūpintis laime yra prieš bandant ką nors turėti realistiškai pagalvoti, kiek laiko jus džiugins tas dalykas, ir sugretinti numatomus pojūčius su išlaidomis. Geras pavyzdys: ar ne geriau savaitei išsinuomoti labai labai karštą automobilį, ir pažiūrėti, ar savaitės pabaigoje jis jus tebedžiugins, negu nueiti ir įmokėti 80 tūkstančių eurų (gal net skolintų), nusipirkti jį ir paskui pamatyti, kad jums jis suteikė gal aštuonių dienų džiaugsmą, ir iš esmės jūs sumokėjote po dešimt tūkstančių už džiaugsmo dieną – tik jums patiems spręsti, ar buvo verta.
Antroji priemonė – pasižiūrėti, kas jums anksčiau teikė džiaugsmą, ir dabar nebeteikia, ir nuspręsti, kodėl taip atsitinka. Ar daiktai pasikeitė, ar jūsų supratimas, ar galbūt jūs pats nustojote stengtis? Ir padaryti išvadas sau pačiam, nes jūsų prie laimės niekas kitas, išskyrus jus pačius, neatves. Niekas negali už jus išmokti užsienio kalbos, už jus įšokti į gaivų baseiną karštą vasaros dieną arba už jus paragauti kokio nors fantastiško sūrio arba kepsnio ir perduoti jums pojūčius. Tai tik jūsų darbas.
Vienintelis dalykas, kurio negalima daryti (nebent norite nusivilti) – kai nustojo džiuginti dalykai, perkami už pinigus, bandyti pasigydyti, perkant dar brangesnius dalykus už pinigus. Apie tai kalbėsime kitoje paskaitoje: kodėl kaina nesvarbu.
