Viską stebi budri Xi Jinpingo akis: kaip milijonai vaizdo kamerų Kinijoje stebi ir baudžia paprastus kinus

Jeigu patiems skaityti dar neteko, tai turbūt bent jau girdėjote tokį autorių George'ą Orwellą ir jo romaną „1984-ieji“. Knyga iki šiol nepraranda aktualumo ir rekomenduojama kaip viena iš būtinųjų perskaityti sąrašo. Pasak daugelio Vakarų apžvalgininkų bei žiniasklaidos priemonių, „Okeaniją“ ir „Didįjį Brolį“ šiandien matome Kinijoje. Komunistinėje-autoritarinėje šalyje, kuri yra viena didžiausių skaitmeninių technologijų vystytojų ir eksportuotojų visame pasaulyje. Prekiaudami savo produktais išoriniame pasaulyje kinai mėgaujasi milžinišku pelnu. Tačiau koks yra visuomenės socialinis gyvenimas šalies viduje? Ar kinai netapo savo pačių technologijų įkaitais?

Viena didžiausių ir labiausiai paplitusių Kinijos monitoringo programų buvo pradėta kurti nedidelėje Pingyi apskrityje, esančioje apytiksliai už septynių valandų kelio į šiaurę nuo Šanchajaus. 2013 m. Pingyi apygardos vietos valdžia pradėjo diegti dešimtis tūkstančių vaizdo kamerų tiek miesto, tiek ir kaimo vietovėse. Iki 2016-ųjų iš viso buvo įrengta daugiau kaip 28,5 tūkst. vaizdo stebėjimo kamerų. Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos, jos atsirado net ir mažiausiuose kaimeliuose.

Šiose kamerose jau buvo įdiegti automatiniai veidų atpažinimo algoritmai, tačiau tiesioginį vaizdą galėjo matyti ne tik policija.