Žudikas aksominėmis akimis: nors į kamerą plaukė moterų meilės laiškai, teismas niekšelio nepasigailėjo

Moterys ir vyrai į numatytą egzekucijos vietą pradėjo rinktis jau iš vakaro. 1939 m. birželio 17-osios ryte Paryžiuje turėjo nuriedėti „aksominių akių“ žudiko galva – paskutinis viešas nukirsdinimas. Netrukus dviejose aplinkinėse kavinėse neliko alkoholio bei iš anksto paruoštų suteptinių su dešra. Padavėjai prakaitavo išsijuosę. Paskutinį kartą pamatyti gražaus vyro susirinkusi tokia didelė minia, jog jos klegesys pasiekęs net kalinio kamerą.

Kai kurie šaltiniai dabar teigia, jog žioplinėtojų buvę net 10 tūkst., bet tomis dienomis „The New York Herald Tribune“ reporteris rašė, jog pažiūrėti egzekucijos suvirto tik apie 600 žmonių. Ir vis tiek tai didelis būrys. 

Apie antrą valandą nakties žandarai pabandė moteris ir vyrus išsklaidyti, iškrapštyti iš kavinių namo. Kad ir kiek jie stengėsi, paryžiečiai liko lūkuriuoti reginio, nors jie dar ir nežinojo, kad tai paskutinis viešas nukirsdinimas. Teko iškviesti nacionalinės gvardijos pajėgas ir protestuojančius žmones nustumti jėga, atitveriant juos nuo būsimos egzekucijos vietos baltomis medinėmis tvorelėmis. Buvo nuspręsta net keisti giljotinavimo vietą, perkeliant ją į Louis-Barthou aikštę, priešais išėjimą iš Šventojo Petro kalėjimo Versalyje.