Karo belaisvio amerikiečio Jameso Bondo istorija: patekęs į Hanojaus „Pragaro skylę“ pats sau nusirėžė skalpą, kad tik netarnautų vietnamiečiams

Viena nemaloniausių patirčių kare (kaip gi čia nepavartojus stipresnio termino) gali būti patekimas į priešo nelaisvę. Įsivaizduokite save tamsiame drėgname rūsyje klausant artėjančių SS-ninkų žingsnių. Šie jus „maloniai palydės“ į apklausą vykdomą prakaulaus veido Gestapo (slaptoji nacistinės Vokietijos policija) darbuotojo. Arba pajuskite kūną persmelkiančią musono drėgmę Vietname sėdint bambukiniame narve, „draugams iš Vietkongo“ ruošiant jums ryto patiekalą iš elektros prijungtos prie seno spyruoklinio čiužinio ir „Kalašnikovų“ buožių smūgių. Jeigu pasiseks ir liksite gyvas, visą gyvenimą nepamiršite pilkos uniformos su svastikomis (pirmuoju atveju) ir nesilankysite Azijos patiekalų restoranuose (antruoju), tačiau, bet kada galite tikėtis, kad jus išvaduos koks saviškių specialusis būrys, kurio vadas įtartinai primena Holivudo legendą Čaką Norisą.

Juokų, nelaisvės atveju, tiesą sakant – ne itin daug, tačiau pažvelkime „skirtingose fronto pusėse“ atsidūrusių asmenų akimis, kiek teisingos mums meniniuose filmuose pateikiamos istorijos.

James Bond Stockdale‘as gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1923-ųjų Kūčių vakarą. „Šventa“ gimtadienio data ir būsimo Vakarų pasaulio veiksmo herojaus vardas – sutapimai, kurie, vienok puikiai iliustruoja, jog savo angelą sargą šis vyras turėjo, o pats vardas gerai derėjo su mitinio „slaptojo agento 007“ charakterio ypatybėmis. Apie vieną iš Džeimso Bondo prototipų galite paskaityti ir paklausyti ČIA.