Kaip benzininiai pasmirdėliai pakeitė aviacijos mūšyje taktiką: durnius, nors ir savas, nereikalingas net sovietams

Jau 1920 metais per pilietinį karą Rusijoje įvyko pirmas stambus mūšis, kurio metu savo jėgą pademonstravo aviacija. Nuo pirmojo lėktuvo skrydžio prabėgo vos keliolika metų, tačiau kariškiai gana greitai suvokė militarinę orlaivių prasmę. Žvalgybai fantastiškai tinka. O ar tinka stambių priešininko pajėgų naikinimui? Na, šito reikėjo išmokti – ir dar karo lauko sąlygomis. Labai greitai. Pamokantis mūšis įvyko 1920 metais Ukrainos stepėse, kur susidūrė Dmitrijaus Žlobos raudonosios kavalerijos grupė ir Vrangelio baltųjų kariuomenė.

Žlobos karjera

Žlobos karjera klostėsi kaip tipinio raudonųjų vado. Kažkiek kariavo pats, kažkiek karjerą darė skųsdamas nepakankamai komunistinių pažiūrų vadus. Tipiškas Žlobos atvejis.

Buvo toks liaudies karo vadas Borisas Dumenka, pats kilęs iš kazokų, talentingas savamokslis, susiformavęs kaip lyderis jau pirmaisias pilietinio karo Rusijoje mėnesiais. Tuo metu karinė karjera buvo paprasta: surenki būrį karių, eini kariauti prieš baltuosius. Arba žūni, arba laimi. Tai Dumenka dažniau laimėdavo mūšius. Tačiau jis pasižymėjo baisingu savavališkumu. Politinių komisarų nemėgo. Jis komisarus – koks niekšas – suvarydavo į frontą. Vietoj ramaus ir šilto gyvenimo štabe. 

Dumenka greitai susivokė, kad iš Žlobos daugiau žodžių ir revoliucinio triukšmo, nei naudos mūšyje. Telegrama vadovybei pasiūlė jį atleisti kaip netinkamą kariauti. Atitinkamai ir Žloba pasiuntė savo skundus komandarmo Dumenkos atžvilgiu. Tokiu būdu aukštieji bolševikų karo vadai ir politiniai komisarai turėjo spręsti, ką sušaudyti.