1918-ųjų pabaigoje Panevėžyje tas pats, kaip ir daugelyje kitų miestų: valdžia – vokiečių rankose ir ją siekia perimti besikuriančios Lietuvos struktūros bei vietos komunistai.

Kiekvienu atveju chronologija buvo sava, bet scenarijus daugmaž panašus: 1918 m. lapkritį Panevėžyje darbą pradeda burmistru išrinktas gydytojas Aleksandras Vitartas, gruodžio pradžioje – lietuviška miesto valdyba, veikia ir apskrities komitetas, kuriam, be lenkų, žydų, rusų ir vokiečių, priklauso ir keturi lietuviai: Stasys Balčas, Juozas Čerkesas, Bronius Miknevičius ir komunistas Adolfas Nedvaras. Mėnesio pabaigoje organizuojama miesto ir apskrities milicija, jai vadovauti pakviečiamas iš Rusijos grįžęs karininkas Jonas Zalatorius Jaunimas agituojamas stoti į miliciją, bet skamba ir raginimai vengti jos ir neatiduoti per karą surinktų taip trūkusių ginklų, nes jų reikės kovai su bolševikais

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)