1918-ųjų pabaigoje Panevėžyje tas pats, kaip ir daugelyje kitų miestų: valdžia – vokiečių rankose ir ją siekia perimti besikuriančios Lietuvos struktūros bei vietos komunistai.
1919-ųjų odisėja: kaip menkai ginkluoti ir vos dvi dienas tepamokyti kariai ruošėsi Lietuvą nuo Raudonosios armijos ginti
(1)www.DELFI.lt
FOTO:
Kai kada pralaimėjimai veda į pergalę. Šis pasakymas tinka 1919 m. pradžios Lietuvai. Atrodė, nepriklausomybė uždus vystykluose – per šalį pergalingai dviem kryptimis žygiuoja Raudonoji armija; 1918-ųjų gruodžio pabaigoje užgrobusi Švenčionis, Uteną, Rokiškį, 1919-ųjų sausio 6 d. ji paima Vilnių, sausio 10 d. – Ukmergę, priversdama trauktis nepriklausomybės šalininkus. Sausio 9-ąją Raudonoji armija įžengė į Panevėžį, kur valdžią dar prieš porą dienų buvo užgrobę vietos bolševikai. Naktį į sausio 8-ąją miestą paliko keli karininko Jono Variakojo vedami savanoriai, neįtardami, kad pradeda ketvirtojo karaliaus Mindaugo vardo pėstininkų pulko istoriją...