Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir į duris beldžiantis tarptautinėms įtampoms, virtusioms Šaltuoju karu, JAV valdantieji susgrizbo, kad viskas, ką jie žino apie sovietus ir jų karinę pramonęl – dar karo metu Luftwaffe (Vokietijos karinės oro pajėgos) darytos oro žvalgybos nuotraukos, kuriose galima matyti įvairios karinės paskirties objektus, bet... ta informacija, švelniai tariant, yra gerokai pasenusi.
Reaktyviniai varikliai sovietų Miguose ar oro gynybos sistemų raketose lėtai burzgiančius bombonešius, pritaikytus fotožvalgybai, nesunkiai galėjo perimti ar tiesiog numušti.
JAV karinės pajėgos išsikėlė ambicingą tikslą, kurio „matematika“ buvo paprasta – „reikia pakilti taip aukštai, kad rusų naikintuvai tiesiog fiziškai mūsų nepasiektų, o radarai nefiksuotų, tuomet ir raketos bus nebaisios“. Tai tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kuomet viena klaidinga išvada lemia klaidingus sprendimus, kurie ilgainiui kainuoja daug pinigų ir žmonių gyvybių.
