Sitkūnų radijo stotis buvo pradėta statyti dar tarpukariu ir iki 1940 m. iškilo radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, planuota iškelti ir 240 m aukščio anteną. Darbus nutraukė karas, bet sovietmečiu jie buvo atnaujinti ir iki 1950-ųjų stotis baigta įrengti. Vidutinėmis bangomis iš čia buvo transliuojamos pirmoji ir antroji Lietuvos radijo programos. Siųstuvai, kurių neturėjo būti Sausio 13-osios naktį, kaip pasakojo radijo stoties vyriausiasis inžinierius Petras Leškevičius, čia pokariu buvo atvežti ir sumontuoti. Tai buvo trofėjiniai vokiški, itin galingi trumpųjų bangų siųstuvai, kurie buvę nuolat tobulinami. Per juos buvo transliuojamos Maskvos propagandinės programos užsieniui. 

Lietuvoje kilus Sąjūdžiui, rusai visai apdairiai liepė tuos siųstuvus išmontuoti. Sitkūnų inžinieriai iš pradžių taip ir padarė, bet po 1990 m. kovo 11-osios vėl slapta juos sumontavo ir netgi įrengė nedidelę avarinę studiją su pultu – ypatingiems atvejams. Ta ypatinga situacija susidarė po metų, 1991-ųjų sausio 11–12 dienomis.