Pamirštos sausio 13-osios detalės: vienas svarbiausių įvykių nutiko ne Vilniuje – kaip pasaulis sužinojo, kad mus puola
Pranas Šarpnickis
2022 m. sausio 13 d. 10:35
Jolanta Šarpnickienė kartu su vertėjais Sitkūnų radijo stoties studijoje, sausio 13-osios naktį, 1991 m.
Foto: Prano Šarpnickio nuotr.
aA
1991-ųjų sausio 13-ąją, 2.01 val., sovietų kariai nutraukė Lietuvos radijo transliaciją, o po 4 minučių – Lietuvos televizijos. Tačiau 2 val. 1min. 40 sek. galingu signalu Lietuvos radijo transliacija netikėtai atgijo iš Sitkūnų, esančių per 20 km nuo Kauno centro – taip Europa ir pasaulis sužinojo apie kraupius tos nakties įvykius, o Lietuvos gyventojai nebuvo palikti nežinioje. Tai buvo netikėta tiek rusų kariškiams, tiek anuomečiams Lietuvos parlamentarams, tiek vyriausybei, tiek atitinkamoms tarnyboms, kurios turėjo žinoti apie Sitkūnų galimybes, bet nežinojo. Kaip visa tai atsitiko?
Sitkūnų radijo stotis buvo pradėta statyti dar tarpukariu ir iki 1940 m. iškilo radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, planuota iškelti ir 240 m aukščio anteną. Darbus nutraukė karas, bet sovietmečiu jie buvo atnaujinti ir iki 1950-ųjų stotis baigta įrengti. Vidutinėmis bangomis iš čia buvo transliuojamos pirmoji ir antroji Lietuvos radijo programos. Siųstuvai, kurių neturėjo būti Sausio 13-osios naktį, kaip pasakojo radijo stoties vyriausiasis inžinierius Petras Leškevičius, čia pokariu buvo atvežti ir sumontuoti. Tai buvo trofėjiniai vokiški, itin galingi trumpųjų bangų siųstuvai, kurie buvę nuolat tobulinami. Per juos buvo transliuojamos Maskvos propagandinės programos užsieniui.
Lietuvoje kilus Sąjūdžiui, rusai visai apdairiai liepė tuos siųstuvus išmontuoti. Sitkūnų inžinieriai iš pradžių taip ir padarė, bet po 1990 m. kovo 11-osios vėl slapta juos sumontavo ir netgi įrengė nedidelę avarinę studiją su pultu – ypatingiems atvejams. Ta ypatinga situacija susidarė po metų, 1991-ųjų sausio 11–12 dienomis.

Visą straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai
Tapdami prenumeratoriais, jūs remiate nepriklausomus autorius ir žurnalistus. Stipri ir laisva žiniasklaida – demokratijos ramstis ir vertybė, kurią būtina puoselėti.
Kviečiame prisijungti prie Delfi prenumeratorių bendruomenės.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
4.5571