Kaip tarpukariu kauniečiai keistai praleisdavo kalėdinį laikotarpį: vaizdas lyg po karo rusams išbėgant

Tarpukariu Laikinosios sostinės gyventojai prieš Kalėdas tūkstančiais išvykdavo į provinciją, o kai kurie patraukdavo į kapines eglutės pastatyti. Kiti gi užguldavo paštus. Mėgo tuoktis ir krikštyti vaikus, nes taip buvo pigiau. Šelpė varginguosius ir bedalius, prekiavo per galines duris, nors kalėdinėmis dienomis tai buvo draudžiama. Orai išpuldavo patys įvairiausi: ir snigdavo, ir audros siausdavo, ir lydavo, o paskui pašaldavo ir gatvės virsdavo čiuožyklomis. O kartais sausas, vėjuotas šaltis degindavo skruostus.

Kalėdinės kelionės

Prieš Kalėdas Kaune kildavo didžiulis sujudimas, lyg per revoliuciją į gatves pasipildavo žmonės. Ne šiaip sau išeidavo pasivaikščioti ar apsipirkti – jie būdavo pasiryžę pabėgti iš Kauno į provinciją. Minia karių, valdininkų ir tarnautojų, įsitvėrę sunkius lagaminus, apsikarstę įvairiausiais paketais, ryšuliais, keliaudavo į geležinkelio ir autobusų stotis. „Kas matė karo metu Kauno stotį rusams išbėgant, tas gali vaizduotis, koks buvo prieššventinio šeštadienio vakarą vaizdas,“ – pasakojo 1928-ųjų „Lietuvos aido“ reporteris.