Kaip atrodė Kalėdos „ant“ Šiaulių prieš 30 metų: Stakėno žmona dalino patarimus, atsirado nauji keiksmažodžiai

Kalėdos, šventė sukelia įvairiausius jausmus. Dažnai gerus, nors dabarties žmogus patiria ir streso joms besiruošdamas. Tvyro tarsi spaudimas nupirkti visiems dovanas, viską suspėti ir tuo pat metu būti džiugios nuotaikos. Ar taip buvo visada? Kokie reikalai spaudė žmonės Lietuvoje baigiantis sovietų valdžiai, kokios nuotaikos lankė iki internetinės epochos gyventojus. Šiandiena leisiu nukeliauti į sovietmečio pabaigos ir nepriklausomybės pradžios Šiaulius „bo patc iš ten esu“. Taip, knieti lenkti straipsnį savo gimtu geolektu, bet susilaikysiu idant visi viską suprastų. Na, o jei toks noras autentiškos ir rūsčios kalbos noras būtų – bombarduokite redakcija pageidavimo laiškais. Dabar keliaukime į laiką, kuris atrodo gal ir juokingas, bet iš tikro buvo rizikingas, naujas ir vienus gąsdinantis, o kitiems suteikiantis naujas galimybes.

Tai kokios istorijos nutiko Šiaulių žemėje kalėdiniu laikotarpiu griūnant Sovietų Sąjungai ir atgimstant Lietuvai? Tuo metu Šiauliuose ėjo laikraštis „Raudonoji vėliava“ nuo 1989 metų pakeitęs pavadinimą į „Šiaulių naujienas“, o nuo 1990 metų lapkričio pabaigos pradėtas leisti „Šiaulių kraštas“. Abu dar gyvi ir šiandien. Tačiau mes pradėkime ieškoti Kalėdų „Raudonojoje vėliavoje“ nuo 1987 metų, kada Lietuvoje prasidėjo tautinis atgimimas. Pažvelkime į 1987 m. gruodžio 22 d. „Raudonosios vėliavos“ turinį. Jei bandysime ten užuosti Kalėdų dvasią ar kvapą, nusivilsime.

Ten rasime J. Kleišmano straipsnį kuriame jis klausia „Kaip ugdome jauną žmogų ateistu“.