Tarpukariu kauniečiai svaigo nuo eglučių, turgūs priminė eglynus, o Vilniuje eglutes tiesiog uždraudė

2016 m. Kauno priemiesčio girininkijoje pirkau 3 eglutes už 45 eurus. Trijų metrų eglutė kainavo 15 eurų, panaši, bet kiek gražesnė – 22 eurus o mažiausia, maždaug 1,7 m – 11. Tris eurus nusiderėjau – už kiekį. Prie lito, maždaug apie 2010-uosius, tokiam pačiam grožio kiekiui išleisdavau 17–23 Eur. Šiemet vos už vieną trijų metrų labai tankią, kuplią lietuvišką eglaitę sumokėjau 30 eurų. O štai tarpukariu eglutė kainuodavo tiek pat, kiek kilogramas gerų obuolių (50 centų), kai tuo tarpu darbininko atlyginimas buvo apie 120–200 litų. Bet pradėkime nuo Adomo ir Ievos, nors ir teigiama, kad Rojuje augo ne eglės, o palmės.

Manoma, jog pirmosios kalėdinės eglutės, panašiai išpuoštos kaip šiuolaikinės, pasirodė apie 1500-uosius metus. Kaip ten bebuvus, 1605 m. Vokietijos vakaruose, Elzase, vienas vokietis rašė: „Strasburgiečiai Kalėdoms savo namuose pasistato eglutę, apkabintą rožėmis iš spalvoto popieriaus, pyragėliais, aukso putomis ir cukrainiais.“ 

Lietuvoje Kalėdų eglutė pirmą kartą minima