Midaus upės LDK: nepatikėsite, kur atrastas bene vienintelis lietuviško midaus aprašymas

Nėra paslapties, kad evoliucijos metu žmogus, ar tai, kas buvo prieš žmogų, patyrė rūgusio vaisiaus poveikį organizmui ir nuo to laiko sąmoningai ar nesąmoningai ieškojo, kas jį svaigintų. Senosios Egipto ir Šumero civilizacijos rado būdą gamintis alų. Svaigiuosius gėrimus mėgo ir Kijevo Rusios aukštuomenė. Egzistuoja legenda, kad prieš mesdamas savo pagonišką religiją Kijevo didysis kunigaikštis Vladimiras I Didysis svarstė galimybę tapti judėjumi, musulmonu, kataliku ar stačiatikių ortodoksu. Islamas buvo atmestas dėl alkoholio draudimo, nes „gėrimas Rusioje yra džiaugsmas, o be jo mes negalime gyventi“.

Žinoma, greičiausiai, tai legenda. Su gėrimo papročiais yra susijusi jo tėvo Sviatoslavo žūtis. Šis, grįždamas iš ir taip nesėkmingo žygio prieš Bizantijos valstybę, buvo nukautas klajoklių pečenegų ir vėl, ko gero, legendos žodžiai, kad iš jo kaukolės buvo padaryta vyno taurė pečenegų chanui.

Ar tik stepių klajokliai pečenegai iš priešo kaukolių gėrė? Ką sako mūsų istorijos pirmažengys Simonas Daukantas savo tvarinyje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“? Kuo vaišindavo svečią?