Saulėtą 1944-ųjų liepos 26-ąją Britanijos karališkųjų oro pajėgų leitenantas A. E. Wallas žvalgybinės misijos metu pilotavo savo „de Havilland Mosquito“ kovos lėktuvą netoli Miuncheno. Beveik 10-ies kilometrų aukštis leido išvengti netikėtos oro gynybos baterijų ugnies, o „Medinio stebuklo“ greitis (orlaivis buvo gaminamas daugiausia iš medinių konstrukcijos elementų ir buvo vienas greičiausių to meto karo lėktuvų pasaulyje) leido nesunkiai pabėgti nuo galimų persekiotojų.
Atlikus visus būtinus numatytos teritorijos fotografavimo veiksmus, antrasis pilotas A. S. Lobbanas pastebėjo artėjantį priešo orlaivį. Padidinus greitį iki 600 kilometrų per valandą pilotai su nuostaba konstatavo, kad priešo lėktuvas vis dar nenumaldomai artėja. Pasiekus minimalų atstumą nei karto nematytas orlaivis atidengė ugnį – „Moskitą“ išgelbėjo tik jo manevringumas, pilotų pastangos bei netoliese pasitaikęs debesis, kuriame pavyko pasislėpti. Britas ištrūko ir papasakojo istoriją apie naujo nacių stebuklingo ginklo (Wunderwaffe vok.) ypatybes.
