1931 metais Lietuva išgyveno siaubingą potvynį: upės nunešė žmones ir namus, o lietuviai ėmė kaltinti bolševikus

1931-ųjų žiema pasauliui buvo nerami. Tuo tarpu, kai Lietuvą užgulė pusmetrinės pusnys, sausio pabaigoje Prancūzijoje, Bordo apylinkėse patvino Peugue upė ir užliejo didžiulius plotus. Kilo baisi liūtis Austrijoje ir visiškai buvo užtvindytas Brisbano miestas. Liūtys tęsėsi iki vasario vidurio – ties Brienzo ežeru sugriovė geležinkelio tiltą, o ties Garcu nuvertė tris tiltus. Vasario 26-ąją baisus viesulas nusiaubė pietinę Italiją. Kovo pradžioje Angliją, Šveicariją, Austriją užpuolė nepaprastai dideli šalčiai. Škotijoje ir Šiaurės Anglijoje siautėjo baisios pūgos. Anglijoje ir Prancūzijoje privertė kalnus sniego, Atlanto vandenyne ūžė audros, Temzė ir Sena išėjo iš krantų, Baltijos pajūry temperatūra nukrito iki -21 laipsnio pagal Celsijų.

Netrukus tirpstantis sniegas sukėlė didelius potvynius Balkanuose. Belgrade be perstojo ėmė lyti. Kovo 16-ąją Šveicarijoje kalnų griūtis sunaikino vasaros kurortą netoli Martigny, o Prancūzijoje, Savojsko ėmė slinkti 600 000 kubinių sieksnių (labai daug) permirkusios žemės ir ledo. Kalnų griūtis ėjo 60 metrų per valandą greičiu, pakeliui naikindama miškus, kareivines ir grėsmingai artindamasi prie Chaterlardo.

Upės patvino Kroatijoje. Kovo 18 d. Juodojoje jūroje siautėjo baisi audra, kuri paskandino 3 laivus. Iš šiaurės ir šiaurės rytų prasiveržusi nuo ašigalio speigo srovė palietė visą Vokietiją – šalčiai sugrįžo. Šalto oro banga pasiekė net Italiją. Čia ėmė siausti sniego pūgos, o Sovietų Rusijoje, Čeliabinske, per pūgą susidūrė du keleiviniai traukiniai. Portugalijoje pakilo smarki audra ir didžiosios, vandeniu varomos elektros jėgainės buvo priverstos sustoti.