Dėl vieno lietuvio SSRS pajuto milžinišką JAV spaudimą: Simo Kudirkos šuolis dabar yra vertas „Oskaro“

Nuo pat Sovietų Sąjungos įkūrimo pradžios iki paskutinių „socializmo rojaus“ gyvavimo dienų 1991-aisiais, melas, klasta ir apgaulė buvo neatsiejami sovietų imperijos vidaus ir užsienio politikos įgyvendinimo elementai. Šie metodai buvo inkorporuoti į „komunistinės ideologijos gamybą“, Vakarų demokratines valstybes uždarame socializmo burbule paverčiant kapitalizmo demonais. Tokiais principais rėmėsi ir KGB, kuri buvo totalitarinės sovietų imperijos ramstis, ypač kovojant su laisvai mąstančiais piliečiais. Toks buvo ir Simas Kudirka, vienas tų laisvai mąstančių Lietuvos žmonių.

KGB taikė įvairias represijas šalies viduje bei už jos ribų. Sovietų saugumo ginkluotės arsenalą greta represijų papildė propaganda, dezinformacija ir kompromitavimas. Istorijoje toks ginklų paketas vadinamas „aktyviosiomis priemonėmis“. Jomis okupantai siekė formuoti neigiamą viešąją nuomonę apie valstybės priešus bei idealizuoti SSRS politiką. 

S. Kudirka buvo vienas iš tų žmonių, kurie nebegalėjo ilgiau gyventi šiame uždarame burbule. Jis mylėjo Lietuvą, tačiau negalėjo pakęsti represijų, melo ir priespaudos daigų, kuriuos okupantas sėjo mūsų šalyje. S. Kudirka mylėjo tėvynę, tačiau jo tėvynė galėjo būti tik laisva šalis, laisva Lietuva. Pavergta, sovietų Lietuva, nebuvo S. Kudirkos tėvynė