„Didysis žaidimas“: tai pasiutęs žemaičių bajoras kaltas, kad šių laikų Afganistano žemėlapis toks keistas

Vahano koridorius, tai labai keistai atrodantis šiuolaikinio Afganistano žemėlapio kazusas. Ilga siaura atauga rytuose link trumputės sienos su Kinija. Ir, kaip ir viską, kas keista ir originalu, tai nubraižė britai. 1893 metais, galų gale kažkaip nuraminę Afganistaną, po dviejų karų jie padovanojo faktiškai tą kalnuotą gabalą žemės savo naujiesiems draugams afganistaniečiams. Ir labai patenkinti trynė rankas ir išgėrė ta proga ne vieną butelį viskio. Vahano koridorius turėjo saugoti nuo tiesioginio kontakto su Rusijos imperija britų karūnos perlą – Britų Indiją. Afganistanas saugos juos nuo pašėlusių rusų. Gudriai sugalvota.

Nepatyręs žmogus nusijuoktų – argi Rusijos imperija galėjo svajoti apie Britų Indiją ir jos užgrobimą? Taip, – atsakysiu nedvejodamas.

Apie šią svajonę galvoti pradėjo dar Petras I, o originalusis Rusijos imperatorius Pavlas net pasiuntė Dono kazokus užimti Indiją. Laimei, laiku buvo nužudytas. Dono kazokai grįžo namo nelabai nutolę nuo Dono. O ir vėliau, XIX amžiaus pabaigoje, Rusijos imperija, konkuruodama su britų imperija Centrinėje Azijoje, po truputį slinko Britų Indijos link. Viena po kitos perėjo Rusijos kontrolėn Chiva, Buchara, Kokandas. Tai jau ne kartą minėtas, šimtą metų tarp imperijų žaistas „Didysis žaidimas“.

Vienas ryškiausių „Didžiojo žaidimo“ žaidėjų buvo Bronislovas Grombčevskis, bajoras nuo Kaunatavos, Telšių rajono. Žemaitė savo atsiminimuose apie 1863 metų sukilimą sulietuvino sunkiai ištariamą pavardę ir pavadino juos Gramčauskiais. Bet vadinsime taip, kaip jis vadino save, – Grombčevskiu.

Taigi ši keista geografinė Afganistano atauga yra skirta apsisaugoti nuo žemaičių bajoro. Pasigėrėkite. Ne tik Kabulo vienuoliktukas kai ką nuveikė tuose kraštuose...