Jų kūriniai nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, tačiau kūrėjai vertinami iki šiol: pamatę – bėkite, kaip galima greičiau

Kiekvienas karas turi savo legendas ir jomis apipintus ginklus. Ne išimtis ir Antrasis pasaulinis karas. Tiesa, skirtingų pajėgų rūšių atstovai įvardins vis kitus žudymo įnagius – karo jūrininkai, ko gero, prisimins siautėjusias nacių „Vilkų gaujas“ – III Reicho povandeninių laivų formuotes, pėstininkai pasisakys apie žudantį „Hitlerio siuvimo mašinos“ – kulkosvaidžio MG42 – poveikį ar tankus „Tigras“ bei „Pantera“. O jeigu paklaustume visų jų apie šiurpuliuką kėlusias dangaus kovos mašinas? Spėju, dauguma išspaustų pro sukąstus dantis: „prakeikti meseriai“ arba „džiapų“ zero“. Apie šias mašinas bei jų kūrėjus skaitykite toliau.

Kuomet 1923-aisiais Wilhelmas Emilis „Willy“ Messerschmittas baigė studijas Miuncheno technologijų institute, jis negalvojo apie skraidančių žudymo mašinų kūrimą – Vokietijos pramonę pančiojo Versalio sutarties suvaržymai, o Adolfas Hitleris maukė tauriuosius gėrimus miesto aludėse (gerokai vėliau jis agitavo už visišką abstinenciją ir sveiką gyvenimo būdą). Wilhelmas pradėjo kurti orlaivius, daugiausia sportinius, vienviečius skraidymo aparatus.