Laukta ir spartaus ginkluotųjų pajėgų kūrimo, bet įspėjamuoju skambučiu galėjo būti jau tai, kad vyriausybėje trūko krašto apsaugos ministro. Mat norėta juo matyti generolą, nes su mažesnio laipsnio kariškiu ar civiliu vokiečiai nesiskaitys. Tik bėda, kad tuomet lietuvius generolus galėjai ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti ir jų Vilniuje nebūta. Tad A. Voldemaras, pasiėmęs dar ir užsienio reikalų ministro postą, atsisėdo ir į krašto apsaugos ministro kėdę... Ir visa premjero kariška patirtis apsiribojo tuo, kad J. Kubiliaus patarimu jo adjutantu tapo karininkas A. Juozapavičius.

Vienas trijuose, ir, anot K. Škirpos, tokiu momentu, kada ir vienų pareigų sėkmingas atlikimas reikalavo iš žmogaus visų pajėgų įtempimo! Tai jau buvo klaidinga.

Ir tai kasdien vis akivaizdžiau. Ypač karininkams, regint, kad situacija ir krašte, ir aplink blogėja greičiau, nei organizuojama kariuomenė. 

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)