„Ping-Pong diplomatija“: stagnuojančiai SSRS ekonomikai ši netikėta JAV ir Kinijos draugystė nebuvo džiuginanti

Kuomet 1949 m. valdžią perėmė Kinijos komunistų revoliucionierius Mao Zedongas, įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką ir įsitvirtino joje, Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykius aptemdė Šaltojo karo propaganda, prekybos embargas, ir stojo ilgametė diplomatinė tyla. Tačiau greičiausiai niekam į galvą nebūtų šovusi mintis, kad supervalstybių santykių atšilimas prasidės nuo atsitiktinio abiejų šalių stalo tenisininkų susitikimo autobuse.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinės Valstijos ir Kinijos Liaudies Respublika buvo nesutaikomos priešės. Abi valstybės netiesiogiai kovėsi kariniuose konfliktuose: amerikiečių ir kinų karinės pajėgos surėmė ginklus Korėjos kare (1950–1953 m.), o Vietnamo karo metu šalys irgi stovėjo skirtingose barikadų pusėse. Tačiau abi valstybės visgi plėtojo mintis apie dialogo pradžią. 

Kinijos ir SSRS aljansas išblėso, šalių pasienyje įsiplieskė kruvini konfliktai, o M. Zedongas pradėjo svarstyti, jog atnaujinti ryšiai su JAV gali atgrasyti Sovietų Sąjungą. Prekyba, žinoma, taip pat neliko užmarštyje. Savo ruožtu Richardas Nixonas dar 1967 m. rašė: „Mes tiesiog negalime sau leisti amžinai ignoruoti Kinijos ir palikti jos už tautų šeimos ribų“. Kuomet 1969 m. R. Nixonas tapo Jungtinių Valstijų prezidentu, Kinijos klausimą savo administracijai jis iškėlė kaip svarbiausią prioritetą.

Atsitiktinis susitikimas autobuse