Apimti hormonų audrų ir su išplautomis smegenimis – tokie buvo Hitlerio „vilkolakiai“: surengė nuožmiausias kautynes

Galingasis nacių III Reichas po savo pralaimėjimo mūšio lauke planavo tęsti diversinę kovą su visu Vakarų pasauliu ir sovietais, tačiau sugebėjo pademonstruoti tik menką šešėlį to, ką Lietuvos partizanai vykdė ne vienerius metus. Kodėl taip nutiko?

1944-aisiais „Tūkstantmetis Reichas“ pajuto, kad galas arti – Normandijos paplūdimiai buvo išvalyti ne nacių kulkosvaidžiais ar apsaugoti didinga „Atlanto siena“, bet tapo vis didėjančio sąjungininkų karinio kontingento laipinimosi vieta.

Atsigavę sovietai jau tų pačių metų liepą užima Vilnių, iš kurio buvo išstumti karo pradžioje, ir ruošiasi žengti į senosios Prūsijos žemes. Vienas po kito „kepami“ stebuklingi ginklai („Wunderwaffe“, vok.) ir jų žadamas neįtikėtinas poveikis kare beįtikina tik namų šeimininkes ir labiausiai fanatizmu persmelktus nacius, kiti gi suvokia – viskas baigta.